kampilobakteriozė
kampilobakteriòzė (gr. campylo – lenktas + bacter – lazdelė), vibriòzė, ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga staigi pradžia, intoksikacija ir virškinamojo trakto pažeidimas. Serga žmogus ir gyvuliai. Didžiausias sergamumo skaičius registruojamas šiltesniuoju metų laiku. Ligą sukelia Campylobacter genties gramneigiamos sporų nesudarančios bakterijos, priklausančios Campylobacteriaceae šeimai. Labiausiai patogeniškos yra Campylobacter jejuni, Campylobacter coli, Campylobacter fetus, Campylobacter upsaliensis ir kitos. Tai judrios, spiralės formos bakterijos. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ir sudaro 5–14 % ūminių žarnyno infekcijų. Silpnos ekonomikos šalyse šių sukėlėjų sukelta liga yra dažniausia tarp mažų vaikų. Kampilobakteriozės sukėlėjai pirmą kartą nustatyti 1909, iš žmonių išskirti 1947.
Campylobacter jejuni
-campylobacteriosis