kámža (lenk. komża < lot. camis(i)a – marškiniai), katalikų dvasininkų ir bažnytinių patarnautojų liturginis drabužis. Panašus į albą, tik trumpesnis – iki kelių (iki 15 a. siekė žemę). Platus, baltas, lininis arba medvilninis su plačiomis ilgomis rankovėmis; apačia ir rankovių galai puošiami nėriniais ar kitokiais ažūriniais apvadais. Simbolizuoja tyrumą ir šventumą bei laisvas rankas geriems darbams. Romoje per apeigas pradėta dėvėti 13 a., nuo 14 a. išplito visuose katalikiškuose kraštuose. Kamžos atmaina yra roketas.
kamža