Kanados aktas

Kanãdos ãktas, oficialiai Konstitùcinis ãktas (Constitutional Act), istorinėje literatūroje paplitęs Didžiosios Britanijos Parlamento 1791 akto pavadinimas. Šiuo dokumentu Didžiosios Britanijos kolonija Kvebekas padalyta į Žemutinę Kanadą (dabar Kvebekas, čia vyravo prancūzakalbiai) ir Aukštutinę Kanadą (dabar Ontarijas, vyravo anglakalbiai, daugiausia Kanadą po Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karo užplūdę lojalistai; jų reikalavimams patenkinti iš esmės ir buvo priimtas Kanados aktas). Aukštutinėje Kanadoje įvesti Didžiosios Britanijos įstatymai, asmeninė žemės nuosavybė, Anglikonų Bažnyčia tapo oficialia. Žemutinėje Kanadoje išliko prancūzų civilinė teisė, senjorinė žemėvalda, Katalikų Bažnyčios privilegijos. Sukurta Britų Šiaurės Amerikos generalinio gubernatoriaus pareigybė. Abiejose kolonijose įsteigti dvejų rūmų parlamentai – įstatymų leidžiamosios tarybos, kurių žemesnieji rūmai (House of Assembly) buvo renkami (rinkimų teisę ribojo tam tikras turto cenzas). Vykdomoji valdžia išliko karaliaus skiriamų gubernatorių, kurie galėjo panaikinti renkamųjų rūmų sprendimus, rankose, todėl ilgainiui Kanados aktas ėmė netenkinti reformų siekiančių sluoksnių. 1837 dėl to kilo Aukštutinės ir Žemutinės Kanados sukilimas.