Kanãdos báltų federãcija (Baltic Federation in Canada), Kanados lietuvių, latvių ir estų organizacija. 1946 federaciją įsteigė Baltijos šalių išeiviai, gyvenę Kanadoje iki II pasaulinio karo. Jie siekė padėti atvykti į Kanadą savo tautiečiams karo pabėgėliams. 1949 Toronte Lietuvos generalinio konsulo V. J. Gylio, latvių ir estų bendruomenių veikėjų federacija perregistruota, pasikeitė jos tikslai ir veiklos kryptys. Per Baltijos šalių sovietinę okupaciją ir aneksiją Kanados baltų federacija rėmė lietuvių, latvių ir estų kovą dėl laisvės, gynė šių tautų interesus ir atstovavo joms Kanados valstybinėse įstaigose, bendradarbiavo su Kanadoje gyvenančiais kovotojais dėl kitų tautų laisvės. 1974 per Australijos premjero vizitą Kanadoje surengė protesto akcijų dėl Australijos vyriausybės nutarimo pripažinti SSRS įvykdytą Baltijos šalių aneksiją teisėta (atšauktas 1975), įvairiomis progomis rengė protesto demonstracijas ir mitingus prie SSRS ambasados Otavoje, politines akcijas kituose miestuose. Kanados baltų federacija kasmet rengia 1941 06 14 trėmimų minėjimus, ekumenines pamaldas anglų, lietuvių, latvių ir estų kalbomis, nuo 1973 Otavoje Kanados parlamentarams ir kitiems valdžios atstovams – Baltų vakarus, per kuriuos aptariami Baltijos tautoms aktualūs klausimai. Baltijos šalims atkūrus nepriklausomybę (1990–91) kartu su šalių atstovybėmis organizuoja kultūros renginius.
Federacijoje tautai atstovauja jos išeivių centrinė organizacija (lietuviams – Kanados lietuvių bendruomenė), rotacijos tvarka (kas dveji metai) jai pirmininkauja tų organizacijų atstovai. Lietuviai pirmininkai: V. J. Gylys, M. Anysas, Jonas R. Simanavičius, Joana Kuraitė-Lasienė, Algirdas Vaičiūnas. Pirmininkė (2024) – Kanados estų centrinės tarybos (angl. Estonian Central Council in Canada) pirmininkė Kairi Taul Hemingway.