Kanãdos dail
Indėnų ir eskimų dailė
Kanados teritorijoje rasta senovės indėnų (indėnų architektūra ir dailė) ir eskimų (eskimų dailė) dailės kūrinių. Akmens, rago, kaulo dirbiniai, kaukės, papuošalai iš plunksnų, kriauklių pasižymi savita ornamentika, geometrinių formų darna. Plėtota siuvinėjimas, kaulo raižymo technika, sukurta akmeninių skulptūrų.
17 amžiaus dailė
17 a. pradžioje Kanados rytiniame regione vyravo prancūzų dailės įtaka. Vietiniai ir užsienio meistrai sukūrė meniškų medinių baroko ir rokoko stiliaus sakralinių skulptūrų. Joms būdinga formų paprastumas. Šio laikotarpio taikomojoje dailėje klestėjo medžio drožyba. Sukurta virtuoziškų medžio drožinių barokinių bažnyčių interjerams (architektų ir skulptorių Baillargé šeimos kūriniai), sidabro dirbinių, baldų, špalerių. 17 a. pabaigoje įsivyravo klasicizmo stilius. Meistro Quevillono (1749–1823) vardu pavadinta klasicizmo stiliaus atmaina vyravo iki 19 a. vidurio.
18–19 amžiaus dailė
18 a. pradžioje portretų ir peizažų nutapė prancūzų dailininkai – François Beaucourt’as (1740–94), Michelis Dessailliantʼas (žinomas kaip Richeterre’as; kūrė 1701-23). Originalių akmens skulptūrų sukūrė Stephenas Gardneris (1817–93), Robertas Reidas (Limeridge’o monumentas). Vyravo daugiausia savamokslių dailininkų kurti religiniai paveikslai, portretai (Antoineʼo Plamondono, 1804–95, kūriniai). 18 a. pabaigoje pradėjo formuotis profesionalioji dailė, imta reikšti nacionalines idėjas. 18 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje Kanados vakarinėje dalyje buvo ryšku anglų dailės įtaka. Tapyboje ypač išplėtotas peizažo žanras. Akvarelių su Kanados topografiniais vaizdais nuliejo anglų keliautojai, jūrininkai (Thomasas Daviesas, 1737–1812, Jamesʼas Peachey, m. 1797). Sukurta skulptūrinių monumentų istorinėmis temomis (Otavoje, Kvebeko mieste), reljefų, biustų (Fredericko Alexanderio Turnerio Dunbaro, 1849–1921, Hamiltono MacCarthy, 1846–1939, Mildredo Peelio, 1855–1916, kūriniai). 18 a. pabaigoje garsėjo juvelyrai – François Ranvoyzé (1739–1819), Laurentʼas Amiot (1764–1839). Sukurta neoklasicistinių ir Liudviko XIII, XIV, XV stiliaus baldų iš klevo, beržo, pušies, riešuto, puoštų įmantriais ornamentais. Suintensyvėjo keramikos gamyba.
19 a. viduryje vyravo realizmas, kuris plėtotas pagal Vakarų Europos dailės pavyzdžius. Imta kurti peizažus su buitiniais, indėnų gyvenimo vaizdais (Aarono Allano Edsono, 1846–88, Danielio Fawlerio, 1810–94, Paulio Kane’o, 1910–71, Cornelijaus Krieghoffo, 1815–72, paveikslai, Clarenceʼo Gagnono, 1881–1942, raižiniai). Portretų ir natiurmortų nutapė Ozias Leducas (1864–1955). Daugiausia tapyta prerijų, miškų vaizdai. Plėtotas ir lyrinis peizažas, vaizduojantis dykvietes, apleistas fermas. Taikliai parinkti Kanados gamtos motyvai perteikia atšiaurią gamtos didybę, peizažams būdinga didingumas ir rūstumas. Homerio Watsono (1855–1936), Horatio Walkerio (1858–1938) peizažuose ryšku Barbizono mokyklos įtaka. Pirmieji impresionizmo principus Kanados dailėje įtvirtino tapytojai Marcas‑Aurèleʼis de Foy Suzoras‑Coté (1869–1937), M. G. Cullenas. Realistinių monumentalių skulptūrų sukūrė Louis‑Philippeʼas Hébert’as (1850–1917). J. W. Morrice’o paveiksluose vyrauja patriotiniai siužetai, kompozicijos dekoratyvios, būdinga spalvų darna. Meninį gyvenimą suaktyvino 1867 Montréalyje įkurta Kanados dailininkų sąjunga. 1872 įkurta Ontarijo menininkų sąjunga, 1880 – Kanados karališkoji dailės akademija Otavoje.
19 a. pabaigoje plėtotas romantizmas, simbolizmas, istorinis žanras. Šias prancūzų meno kryptis įtvirtino Paryžiuje studijavę Kanados dailininkai – Williamas Brymneris (1855–1925), Robertas Harrisas (1849–1919), Paulis Peelis (1860–1892). Georgeʼas Agnew Reidas (1860–1947) nutapė monumentaliosios tapybos kūrinių (freskos Toronto rotušėje, 1897–99). Kūrė grafikai Johnas Wilsonas Bengoughas (1851–1923), Charlesas Williamas Jefferysas (1869–1951). 19 a. pabaigoje skulptūroje vyravo realistinė kryptis – Georgeʼo Williamo Hillio (1861–1934) skulptūriniai memorialai Otavoje (1901), Hamiltone (1907), Alexanderio Phimisterio Proctoro animalistinės skulptūros. Taikomojoje dailėje vyravo klasicizmas (Thomaso Nisbeto, 1776–1850, interjero ir baldų projektai). Sukurta retro stiliaus interjerų (Parlamento pastatų interjerai, 1878). Dirbiniuose ryšku Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rytų Azijos dailės įtaka.
20 a.–21 amžiaus pradžios dailė
M. G. Cullen. Cape Diamond (aliejus, 1909, Hamiltono dailės galerija)
1907 Toronte įkurtas Kanados meno klubas, kuris paspartino moderniojo meno plėtotę. 20 a. pradžioje skulptūroje vyravo simbolizmo tendencijos, įvairiai interpretuotas A. Rodino stilius. 1920–33 Montréalyje veikė modernaus meno grupuotė Septynetas, žymiausi atstovai: Lawrenas Harrisas (1885–1970), Randolphas Stanley Hewtonas (1888–1960), Edwinas Holgate’as (1892–1977), Alexanderis Youngas Jacksonas (1882–1974), Jamesas Edwardas Hervey Macdonaldas (1873–1932), D. B. Milne’as, Lilias Torrance Newton (1896–1980), Arthuras Lismeris (1885–1969), T. Thomsonas, Frederickas Varley (1881–1969). Grupuotės dailininkų kūryba pasižymėjo individualaus stiliaus ir plastikos ieškojimais, siekta praplėsti meno supratimą, įtvirtinti nacionalinius simbolius. Sukurta fantastinių siužetų kompozicijų, eksperimentuota su abstrakčiomis formomis. Grupuotės lyderio T. Thomsono kūriniai – laukinės gamtos motyvai, dinamiškos kompozicijos, grynų spalvų, raiškios faktūros – padarė įtaką jaunajai dailininkų kartai. Modernių, romantinės nuotaikos skulptūrų su stilizuotais augaliniais elementais sukūrė Elizabeth Wyn Wood (1903–66), animalistinių – Ernestas Setonas Thompsonas (1860–1946).
Po I pasaulinio karo sukurta skulptūrinių monumentų (Alfredas Howellas, 1889–1978, Cœur‑de‑Lionas McCarthy (MacCarthy, 1881–1979). 1928 įkurta skulptorių sąjunga. Po 1930 Kanados dailėje sparčiai reiškėsi modernizmo tendencijos, plintančios iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (ypač siurrealizmas ir abstrakcionizmas). 4–5 dešimtmetyje daug skulptorių bendradarbiavo su architektais, eksperimentavo su įvairiomis technikomis. 1948 veikė siurrealistų grupuotė Les automatistes. Kūrė garsūs dailininkai –D. B. Milne’as, impresionistinio ir ekspresionistinio peizažo meistrai E. Carr, C. Gagnonas, Jeanas Paulis Lemieux (1904–90), J. E. H. Macdonaldas, Williamas Goodridgeʼas Robertsas (1904–74), siurrealistai Alfredas Pellanas (1906–88), P. É. Borduasas, abstrakcionistai tapytojai Marcelis Barbeau (1925–2016), Pierreʼas Gauvreau (1922–2011), Jeanas‑Paulis Mousseau (1927–91), J.‑P. Riopelle’is, P. Surrey (g. 1910), skulptorius Louis Archambault (1915–2003). J.‑P. Riopelle’is – abstrakcionizmo pradininkas Kanados dailėje. Jis įtvirtino Vakarų Europos tapybos tendencijas, nutapė laisvų spontaniškų abstrakcijų, kuriose taikydamas tirštą faktūrą ir spalvą ryškino paveikslo elementų plastinę sandarą.
1959 įkurta Darbininkų meno lyga, plėtojanti realizmo tendencijas. Realistinio stiliaus buitinio žanro kompozicijų ir portretų nutapė Frederickas Tayloras (1906–1987), lyrinės nuotaikos paveikslų – Robertas Pilotas (1898–1967). Ekspresyvių skulptūrų sukūrė Sybil Kennedy (1899–1986), Elfordas Bradley Coxas (1914–2003), abstrakčių – Claudeʼas Tousignant’as (g. 1932). 7 dešimtmetyje atsirado konceptualiojo meno apraiškų, eksperimentuota su video‑koliažo technika (Michaelas Snow, 1928–2023, Gordonas Smithas, 1919–2020, Brianas Fisheris, 1939–2012, Takao Tanabe, 1926). Paveikta C. Greenbergo susikūrė grupuotė Regina Five (Kennethas Lochheadas, 1926–2006, Arthuras Fortescue McKay, 1926–2000, Tedas Goodwinas, 1933–2013, Douglasas Mortonas, 1926–2004). Sukurta ekspresyvių skulptūrų iš aliuminio (Walterio Yarwoodo, 1917–1996, kūriniai), plieno (Tedo Bielerio, g. 1938, Kosso Eloulo, 1920–95, kūriniai). 8 dešimtmetyje plito šiuolaikinio meno kryptys – minimalizmas, popartas, žemės menas (Françoiseʼos Sullivan, g. 1923, Liz Magor, g. 1948, Evos Brandl, g. 1951, kūriniai). Videomeno kūrinių, instaliacijų sukūrė Charlesas Campbellis (g. 1970), Vera Frenkel (g. 1938). Tapytojai ir skulptoriai konceptualistai (Joanne Tod, g. 1953, Shirley Wiitasal, g. 1949) įvairiai interpretuoja santykį su objektu, naudoja kinematografinius efektus.
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje sukurta performansų (Cheryl L’Hirondelle, g. 1958). Toronte rengiamos tarptautinės performansų bienalės Live.
Taikomoji dekoratyvinė dailė
20 a. pradžioje suintensyvėjo ir taikomosios dekoratyvinės dailės plėtotė. Būta Arts and Crafts stiliaus apraiškų – McGillio universiteto Montréalyje pastato dekoras (1904–06, architektas Percy Erskineʼas Nobbsas, 1875–1964). Kūrėsi amatininkų gildijos (Ontarijuje, 1918). 3–4 dešimtmetyje sukurta art deco stiliaus pastatų dekoro iš brangių medžiagų (architektas Ernestas Cormier, 1885– 1980). Juose naudota augaliniai ir gyvūniniai, istoriniai motyvai. Plėtota aukso ir sidabro dirbinių gamyba. Marcelis Parizeau (1898–1945) kūrė iš natūralių medžiagų, jo dirbiniai supaprastintų formų, santūrių spalvų. 1960 plito internacionalinis stilius. Architektas ir dizaineris L. Miesas van der Rohe sukūrė Dominion centro Toronte pastatų dekorą (1963–69). 20 a. viduryje ypač suintensyvėjo dizaino raida. Daug dizainerių dekoravo nacionalinės dailės centro pastatą Otavoje (1967). Tekstilės kompozicijų jam sukūrė Micheline Beauchemin (1930–2009), Mariette Rousseau‑Vermette (1926–2006). Dekoruoti modernūs pastatai – Kanados architektūros centras Montréalyje (1989, architektas Peteris Rose’as, g. 1943, Ph. Lambert, g. 1927) ir kiti. Modernių juvelyrikos dirbinių sukūrė G. Beaugrandʼas (g. 1906), emalio – Françoise Desrochers‑Drolet (g. 1921), keramikos – Deichmannų šeima. Skulptorius Louis Archambault (1915–2003) sukūrė stilizuotų, abstrakčių formų pastatų dekoro su keraminėmis ir aliuminio konstrukcijomis (Geležinis paukštis Otavoje, 1950). Reiškėsi vitražistas Robertas Heldas (g. 1943), Calgary įkūrė dekoratyvinio stiklo įmonę R. Held Art Glass.
Lietuviai
20 a. antroje pusėje Lietuvių bendruomenės rengtose dailės parodose (daugiausia Otavoje, Montréalyje, Toronte) dalyvavo dailininkai Juozas Akstinas (1924–62), Viktoras Bričkus (1924–72), Romualdas Bukauskas (1929–2000), J. K. Račkus, Vytautas Remeika (1930–72), Anastazija Tamošaitienė ir Antanas Tamošaitis, T. Valius, Halina Žmuidzinienė (Naruševičiūtė, 1909–1989).
2271
L: Canadian Art: Vital Decades Toronto 1970; Visions of Light and Air: Canadian Impresionism, 1885–1920 New York 1995.
Kanados kultūra
Kanados konstitucinė santvarka