Toronto universiteto Universitetinis koledžas (1853)
Kanãdos švietmas
Pirmosios religinės mokyklos įsteigtos Kvebeke valdant prancūzams: 1635 – berniukų pradinė mokykla, 1642 – mergaičių; jų steigėjai – jėzuitai. Kanadai tapus Didžiosios Britanijos kolonija (1763) pradėtos steigti mokyklos anglų vaikams. 1846 įteisinta dvejopa švietimo sistema – pagal prancūzų ir anglų švietimo modelį. Pagal 1867 konstituciją (ir pagal ją 1982 pakeitusį Konstitucinį aktą) švietimo sistema suskirstyta į 10 provincijų ir 3 teritorijas, kiekviena jų turi savo Švietimo departamentą arba ministeriją. Jų veiklą koordinuoja Švietimo ministrų taryba (įkurta 1967). Mokyklas finansuoja provincijų valdžia ir vietinės švietimo institucijos. 20 amžiaus 3–4 dešimtmetyje priimtas privalomo mokslo įstatymas. Mokslas valstybinėse mokyklose nemokamas. Veikia privačios (daugiausia konfesinės) mokyklos. Ikimokyklinis ugdymas (apima vaikų darželius ir parengiamąsias klases) neprivalomas. Į parengiamąją klasę vaikai eina nuo 4 arba 5 metų. Privalomas mokymosi amžius nevienodas: nuo 5, 6 arba 7 iki 15 arba 16 metų (New Brunswicke iki 18 metų). Pradinės mokyklos yra penkiametės (5–10 metų vaikams), šešiametės (5–11 arba 6–12 metų), septynmetės (5–12 arba 7–14 metų), aštuonmetės (6–14 metų), devynmetės (5–14 metų). Veikia 3 tipų vidurinės mokyklos: trimetės (12–15 arba 14–17 metų) arba keturmetės (10–14 arba 11–15 metų) žemesniosios, trimetės (15–18 metų), dvimetės (17–19 metų) arba keturmetės (14–18 metų) aukštesniosios, keturmetės (14–18 metų) arba penkiametės (12–17 metų) bendrojo lavinimo mokyklos. 2005 veikė 10 000 pradinių mokyklų, 5000 vidurinių mokyklų, iš viso jose mokėsi 5 milijonai mokinių, dirbo 310 000 mokytojų. Aukštojo mokslo sistema apima universitetus, universitetinius koledžus, technikos koledžus, technologijos institutus ir bendruomeninius koledžus. Mokslas mokamas. 2005 buvo apie 300 aukštųjų mokyklų, iš jų 90 universitetų ir universitetinių koledžų (visuose juose studijavo 785 000 studentų, dėstė 37 000 dėstytojų). Svarbiausios aukštosios mokyklos: Akadijos (įkurtas 1838 Wolfville’yje), Albertos (įkurtas 1906 Edmontone), Britų Kolumbijos (įkurtas 1908), Calgary (įkurtas 1945), Carletono (įkurtas 1942), Dalhousie’o (įkurtas 1818 Halifaxe), Laurentijos (įkurtas 1960 Sudbury), Lavalio (įkurtas 1852 Kvebeke), McGillio (įkurtas 1821 Montréalyje), McMastero (įkurtas 1887 Toronte, 1930 perkeltas į Hamiltoną), Manitobos (įkurtas 1877), New Bruswicko (įkurtas 1785 Frederictone), Karalienės (įkurtas 1841), Saskatchewano (įkurtas 1907 Saskatoone) universitetai, Montréalio universitetas, Otavos universitetas, Toronto universitetas, Waterloo (įkurtas 1959), Vakarų Ontarijo (įkurtas 1878 Londone), Windsoro (įkurtas 1857) universitetai, Montréalio konservatorija (įkurta 1942 ), Naujosios Škotijos menų ir dailės koledžas (įkurtas 1887 Halifaxe), Kanados karališkasis karo koledžas (įkurtas 1876 Kingstone). Mokslo tiriamąją veiklą koordinuoja Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (įkurta 1916), Mokslo sekretoriatas prie ministro pirmininko kanceliarijos (įkurtas 1964) ir Vyriausybės mokslo taryba (įkurta 1966). Mokslo tiriamieji darbai atliekami universitetuose, mokslinio tyrimo institutuose ir mokslo centruose. Svarbiausios mokslinių tyrimų įstaigos: Kanados karališkoji draugija, Kanados karališkoji menų (įkurta 1880), Medicinos (įkurta 1907, abi Toronte) akademijos, observatorija (įkurta 1854 Kvebeke), Aeronautikos ir kosmoso, Kasybos ir metalurgijos, Chemijos, Augmenijos, Gyvūnijos, Miškų institutai. Didžiausios bibliotekos: Toronto universiteto biblioteka, Kvebeko nacionalinė (įkurta 1844 Montréalyje), Nacionalinė (įkurta 1953), Nacionalinė mokslinė (įkurta 1922), Parlamento (įkurta 1867 visos Otavoje), universitetų bibliotkos. Veikia Kanados nacionalinė galerija, Montréalio dailės muziejus, Meno galerija (įkurta 1900), Ontarijo karališkasis muziejus (įkurtas 1921, abu Toronte), Dailės muziejus (įkurtas 1860 Montréalyje).
Kanados kultūra
2271
Kanados konstitucinė santvarka