Kanãdos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Kanada – ekonomiškai stipri ir gamtinių išteklių gausi valstybė.
Iki Antrojo pasaulinio karo vyravo gamtinių išteklių gavyba, nuo 5 dešimtmečio prasidėjo sparti energetikos ir apdirbamosios pramonės (ypač metalurgijos ir automobilių) plėtra. 1986–1995 ekonomika išaugo 20,4 %. Ūkio integracija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis labai sustiprėjo Kanadai prisijungus prie Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos zonos. Kanada yra svarbi daugelio kasybos, metalurgijos, žemės ūkio, medienos ir popieriaus pramonės produktų, elektros energijos tiekėja pasaulyje.
2004 BVP sudarė 991,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1023 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 31 031 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris (pagal perkamosios galios paritetą – 31 500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 1984–1994 BVP vidutinis pokytis buvo 2,1 %, 1994–2004 – 3,6 %, BVP vienam gyventojui – atitinkamai 0,7 % ir 2,7 %.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Kanados BVP vienam gyventojui sudarė 1990,762 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 1992,05 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 52 051,4 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 52 085 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai. BVP struktūra parodyta diagramoje.
https://s.vle.lt/diagramos/189.html
Pramonė
Kanadoje išgaunama daugiau kaip 60 mineralų ir metalų rūdų. Kasybos pramonė sukuria apie 4,0 % BVP, joje dirba apie 2,5 % Kanados dirbančiųjų. 70 % kasybos produkcijos duoda Ontarijo (27 %), Kvebeko (18 %), Britų Kolumbijos (14 %) ir Saskatchewano (12 %) provincijos. Metalų rūdų daugiausia yra Kanados skyde ir Kordiljerose, degiųjų ir nerūdinių naudingųjų iškasenų – Didžiosiose Lygumose. 2003 daugiausia pajamų davė aukso (2,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), nikelio (2,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), deimantų (1,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), kalio (1,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) ir anglių (1,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) gavyba. Apie 80 % kasybos pramonės produkcijos eksportuojama. Kanada užima pirmąją vietą pasaulyje pagal kalio ir urano, antrąją – pagal niobio, trečiąją – pagal nikelio, asbesto, deimantų, gamtinių dujų, gipso, ketvirtąją – pagal cinko gavybą, taip pat yra svarbi aukso, sidabro, švino, vario, platinos grupės metalų, druskos tiekėja. Kalio druskos (daugiausia kalio chloridas) ir urano rūda daugiausia kasamos Saskatchewano provincijoje, niobio rūda – Kvebeko provincijoje (Niobeco telkinys), nikelio rūda – Ontarijo (Sudbury apylinkėse – Craigo, Fraserio, Lindsley, Lockerby telkiniai), Kvebeko (Raglano telkinys), Manitobos (prie Thompsono) provincijose, asbestas – Kvebeko provincijoje (Black Lake’o, Bellio, Jeffrey telkiniai), deimantai – Šiaurės Vakarų teritorijose (Ekati ir Diaviko telkiniai), gipsas – Naujosios Škotijos, Niufaundlando ir Labradoro provincijose, cinkas – Šiaurės Vakarų teritorijose, New Brunswicko, Ontarijo, Manitobos, Kvebeko provincijose, švinas – New Brunswicko, Manitobos provincijose ir Šiaurės Vakarų teritorijose, auksas – Ontarijo, Kvebeko, Britų Kolumbijos provincijose. Gamtinės dujos ir nafta susitelkusios sedimentacinio baseino (jis yra tarp Kanados skydo vakarinio pakraščio ir Kordiljerų) uolienose. Naujų telkinių rasta Kanados Arktiniame salyne ir šelfe palei Niufaundlando ir Labradoro provinciją. Akmens anglys kasamos Britų Kolumbijos, Naujosios Škotijos ir Albertos provincijose (daugiausia jų susitelkę Kordiljerų priekalniuose ir Apalačų kalnuose), rusvosios anglys – Athabascos upės slėnyje, prie Fort McMurray. Kanadoje dar kasama kobaltas, geležies rūda, anhidritas. Naudingųjų iškasenų gavybos svarbiausi rodikliai – 1 lentelėje.
1
2002 pagaminta 581 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 60 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės, 26 % – šiluminės, 12 % – branduolinės elektrinės. Elektrinių galia 114 000 megavatų. 31 % elektros energijos pagaminama Kvebeko (96 % – hidroelektrinės), 27 % – Ontarijo (41 % – branduolinės elektrinės) provincijose. Dauguma hidroelektrinių sutelkta Kanados skydo (Otava, Saint‑Maurice’as, Saguenay, Churchillis, La Grande’as, Nelsonas) ir Kordiljerų (Kolumbija, Fraseris) upėse. Didžiausias yra La Grande’o trijų hidroelektrinių kompleksas (Kvebeko provincijoje, prie Jameso įlankos), jo galia 10 300 megavatų. Branduolinių elektrinių daugiausia Ontarijo ir Kvebeko provincijose (iš viso 17). Dauguma šiluminių elektrinių kūrenamos anglimis. Albertos provincijoje (pagaminama apie 50 % Kanados šiluminių elektrinių elektros energijos) šiluminės elektrinės daugiausia kūrenamos anglimis, nafta ir gamtinėmis dujomis, Ontarijo provincijoje (apie 20 %) – iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamomis anglimis, Saskatchewano ir Britų Kolumbijos provincijose – vietinėmis anglimis.
Apdirbamoji pramonė yra aukšto technologinio lygio ir sutelkta gamtinių išteklių gavybos rajonuose. Apdirbamoji pramonė sukuria 17 % BVP, joje dirba 14 % ekonomiškai aktyvių gyventojų. 22 % apdirbamosios pramonės produkcijos sukuria transporto priemonių pramonė.
Didžiausios bendrovės – Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovių General Motors Corporation, Ford Motor Co., Chrysler, Japonijos bendrovių Toyota Motor Corporation, Honda Motor Co. padaliniai Kanadoje. Lengvieji automobiliai gaminami Ingersollyje, Bramptone, Windsore, Oakville’yje, Oshawoje, Saint Thomase, Allistone, Cambridge, krovininiai – Brantforde, Saint‑Line, Drummondville’yje, Winnipege, Saint‑Eustache, Mississaugoje, Sainte‑Thérèse, Sainte‑Claire, Saint Thomase, laivai statomi Montréalyje, Sorelyje, Lauzone, Collingwoode, Thunder Bay, geležinkelio riedmenys gaminami Londone ir Montréalyje, lėktuvai – Montréalyje ir Oakville’yje. Plaušienos ir popieriaus pramonė daugiausia sutelkta Laurentijos plokščiakalnyje (Otavoje, Trois‑Rivières’e, Pembroke ir Thunder Bay), Britų Kolumbijos provincijoje (Vancouveryje, Powell Riveryje).
naftos perdirbimo bendrovė Albertos provincijoje
Aliuminis lydomas Kvebeko (Arvidoje, Baie‑Comeau, Laterrière, Grande‑Baie, Almoje, Bécancoure) ir Britų Kolumbijos (Kitimate) provincijose, geležis – Sydney ir palei laivybinį Šventojo Lauryno vandens kelią (Hamiltone, Sault Sainte Marie).
Kanados didžiausiuose miestuose gausu tekstilės, siuvimo ir maisto (malimo, mėsos, žuvų, spirito) pramonės įmonių. Sarnijoje perdirbama nafta tiekiama naftotiekiu iš Albertos provincijos. Naftos chemijos pramonės įmonės sutelktos Albertos (Fort Saskatchewane, Joffre), Ontarijo (Sarnijoje) ir Kvebeko (Montréalyje) provincijose, kitos chemijos pramonės įmonės – Ontarijo provincijos pietuose. Perdirbant naftą ir gamtines dujas gaunama siera. Kanadoje dar išplėtota statybinių medžiagų (cemento), elektronikos ir elektrotechnikos, poligrafijos, biotechnologijų, avalynės pramonė. Kanados apdirbamosios pramonės svarbiausia produkcija – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 8 % Kanados teritorijos, iš jų 68 % – ariamoji žemė, 23 % – ganyklos. 785 000 hektarų drėkinama. Daugiausia žemės ūkio naudmenų yra Laurentijos ir Didžiųjų ežerų žemumose, Didžiosiose Lygumose, mažiau – pakrantėse ir Atlanto vandenyno provincijų upių slėniuose (daugiausia Princo Edvardo saloje), taip pat Kordiljerų slėniuose (pavyzdžiui, Okanagano slėnyje). 2001 Kanadoje buvo 246 923 ūkiai (ūkio vidutinis dydis 274 hektarai). Didžiausi ūkiai yra Saskatchewano (519 hektarų), mažiausi – Niufaundlando ir Labradoro (63 hektarai) provincijose. Svarbiausi augalai yra javai – kviečiai, miežiai ir avižos; daugiausia jų auginama prerijose. Prerijose dar auginami rapsai, veisiami galvijai. Laurentijos ir Didžiųjų ežerų žemumose auginami kukurūzai, veisiama pieniniai galvijai, kiaulės ir naminiai paukščiai. Simcoe ežero apylinkėse (Ontarijo provincija) – daržininkystė, Erie’o ežero apylinkėse – tabako plantacijos. Ontarijo ežero pietinėje pakrantėje – sodininkystė (vynmedžių plantacijos, obelų, persikų, slyvų sodai). Cukriniai runkeliai auginami Didžiųjų ežerų žemumoje ir Manitobos provincijoje, bulvės – Princo Edvardo saloje. New Brunswicko ir Naujosios Škotijos provincijose renkamos bruknės ir spanguolės. Britų Kolumbijos provincijos nuo išorės izoliuotuose slėniuose auginama vaisiai (Okanagano slėnyje – vynmedžiai), daržovės, veisiami paukščiai (Fraserio deltoje). Kanada užima pirmąją vietą pasaulyje pagal linų ir garstyčių sėklų, žirnių, antrąją vietą – pagal miežių, mėlynių, spanguolių, lęšių, avižų, rapsų sėklų produkciją. Be galvijų ir kiaulių, Kanadoje dar veisiama avys, ožkos ir kiti gyvuliai. Kanados augalininkystės produkcija – 3 lentelėje, gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
Kanadai priklauso 10 % visų pasaulio miškų, pagaminama 10 % pasaulio medienos (192,1 mln. kubinių metrų; 2002). Daugiausia medienos paruošiama Britų Kolumbijos, Kvebeko ir Ontarijo provincijose. Miškų ūkis sukuria 3 % Kanados BVP. Kanadai tenka 17 % pasaulio miško produktų eksporto (daugiausia eksportuoja į Jungtines Amerikos Valstijas).
Žvejyba – seniausia Kanados ūkio šaka. 2004 sugauta 727 663 tonos žuvų. Atlanto ir Ramiojo vandenynų pakrantėse daugiausia sugaunama silkių, menkių, skumbrių, jūrinių ešerių, plekšnių, lašišų, stintenių, vidaus vandenyse (daugiausia Didžiuosiuose ežeruose) – ešerių, lydekų, stintų, sykų, sterkų, upinių silkių. Be žuvų, dar gaudoma krabai, krevetės, jūrų ežiai, omarai, austrės, šukutės, midijos ir kiti moliuskai, renkami jūriniai augalai (iš viso 507 322 tonos; 2004). Apie 80 % jūrų produktų eksportuojama (daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas ir Japoniją).
Kanada yra viena svarbiausių kailių eksportuotojų pasaulyje. Kailiniai žvėreliai (daugiausia audinės ir lapės) veisiami Ontarijo, Naujosios Škotijos, Kvebeko ir Britų Kolumbijos provincijose. Medžiojama Ontarijo, Kvebeko, Albertos, Saskatchewano ir Manitobos provincijose. 2003 paruošta 24 mln. kailių, iš jų 39 % – iš sumedžiotų kailinių žvėrelių.
Turizmas
Otava
2001 Kanadą aplankė 19,7 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 10,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų (apie 80 %), Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Australijos. Daug užsienio turistų aplanko festivalius (Annapolio, Okanagano slėniuose, Otavoje ir kitur), pasaulio paveldo vertybes, nacionalinius parkus, rezervatus ir kitas saugomas teritorijas. Kordiljerose žiemą veikia slidinėjimo centrai. Populiari sportinė žvejyba.
Transportas
Automobilių kelių yra 1 427 000 kilometrų, iš jų 35 % – su kieta danga (2001). Automobilių kelių tinklas tankiausias Kanados pietinėje dalyje, rečiausias šiaurinėje dalyje. 2001 Kanadoje buvo 17,1 mln. lengvųjų, 654 500 krovininių automobilių, 318 300 motociklų ir motorolerių, 74 100 autobusų. Keleivių pervežimui svarbus autobusų transportas – kasmet pervežama apie 20 mln. žmonių. Transkanados greitkelis (Saint John’sas–Viktorija) jungia Kanados rytinę ir vakarinę pakrantes. Kanados vakarinėje dalyje svarbiausi yra Aliaskos (jungia Britų Kolumbijos provinciją su Jungtinių Amerikos Valstijų Aliaskos valstija) ir Dempsterio (Dawsonas–Inuvikas) greitkeliai. Geležinkelių yra 71 547 kilometrai (2003). Didžiausios geležinkelių bendrovės – Canadian National Railway ir Canadian Pacific Railway; keleivius daugiausia perveža bendrovė Via Rail Canada. 2003 geležinkelių transportu pervežta 327,1 mln. tonų krovinių ir 4,0 mln. keleivių. Pagrindiniai geležinkeliai eina Kanados pietine dalimi (iš rytinės pakrantės į vakarinę). Ūkiui labai svarbus laivybinis Šventojo Lauryno vandens kelias, kuris tęsiasi nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki Aukštutinio ežero vakarinio pakraščio (iš viso 3769 kilometrai). Juo pervežama 64,4 mln. tonų krovinių (daugiausia javų ir metalų rūdų). Jūrų didžiausi uostai yra Vancouveris (kasmet perkraunama apie 70 mln. tonų krovinių) ir Prince Rupertas. Kanados rytinės dalies didžiausi uostai yra Kvebekas ir Montréalis. 2002 buvo įregistruoti 902 prekybiniai laivai; prekybinio laivyno tonažas 2,8 mln. bruto tonų. 2001 oro transportu pervežta 23,5 mln. keleivių; paslaugas teikia bendrovė Air Canada. 15 tarptautinių oro uostų, didžiausi – Toronto, Vancouverio, Calgary. Kanadoje yra apie 24 000 kilometrų naftotiekių ir naftos produktotiekių, 75 000 kilometrų dujotiekių. Svarbiausi naftotiekiai jungia Edmontoną su Didžiųjų ežerų regionu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Albertos provinciją – su Vancouveriu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Dujotiekiai jungia Kanados vakarinės dalies gamtinių dujų gavybos centrus su rytinės dalies perdirbimo centrais ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Bankai
2005 Kanados bankų sistemą sudarė centrinis Kanados bankas ir 2125 įvairios finansų institucijos: 69 komerciniai bankai, 1300 kredito unijų, 167 finansų bendrovės ir 589 kitos finansų institucijos. Komerciniai bankai yra dviejų kategorijų: 18 vadinamųjų I, arba A, sąrašo (įkurti iki 1980 Bankų įstatymo, jų akcijos negali priklausyti ribotam asmenų skaičiui) ir 51 vadinamasis II, arba B, sąrašo (užsienio bankų antriniai bankai ir skyriai, taip pat Kanados piliečiams priklausantys bankai, kurių bent vienas savininkų valdo daugiau kaip 10 % akcijų) bankas. Visi komerciniai bankai turėjo apie 7000 skyrių šalyje ir apie 300 užsienyje. Apie 90 % šalies bankų sistemos aktyvų valdė didžiausi I sąrašo bankai, vadinamasis Didysis šešetas: Kanados karališkasis bankas (Royal Bank of Canada, įkurtas 1855), TD Bank (Toronto-Dominion Bank, įkurtas 1855), CIBC (Canadian Imperial Bank of Commerce, įkurtas 1867), Scotiabank (Bank of Nova Scotia, įkurtas 1832, visi Toronte), Montréalio bankas (Bank of Montreal, seniausias šalies bankas, įkurtas 1817, būstinė Montréalyje) ir Kanados nacionalinis bankas (National Bank of Canada, įkurtas 1979, būstinė Kvebeke). Veikia Kanados bankininkų asociacija (Canadian Bankers’ Association, įkurta 1891, būstinė Toronte).
Kanados piniginis vienetas – Kanados doleris, lygus 100 centų, įvestas 1858.
Vertybinių popierių biržos – Toronto birža (įkurta 1852, iki 1861 Brokerių asociacija, turi skyrius Calgary, Montréalyje, Vancouveryje, Winnipege), TSX Venture Exchange (įkurta 1999 iš Vancouverio, Albertos, Winnipego ir dalies Montréalio vertybinių popierių biržų, iki 2001 Canadian Venture Exchange, nuo 2001 priklauso Toronto biržai), Nasdaq Canada (įkurta 2000, būstinė Montréalyje, vienija 10 vertybinių popierių biržų). Winnipego prekių birža (įkurta 1887, žemės ūkio produktų prekybos ateities sandoriai ir opcionai).
Užsienio prekyba
Kanados užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2004)
Kanados užsienio prekybos balansas teigiamas. 2004 eksportuota prekių už 321,97 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota prekių už 275,79 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės ir jų dalys, plaušienos, popieriaus ir medienos apdirbimo pramonės gaminiai, degiosios naudingosios iškasenos, maisto produktai. Daugiausia importuojama apdirbamosios pramonės gaminiai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2004 Lietuva į Kanadą eksportavo prekių už 236,1 mln. litų, importavo iš Kanados prekių už 40,3 mln. litų; Kanados tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 95,4 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Kanadą eksportavo prekių už 46,777 mln. eurų, importavo iš Kanados prekių už 30,072 mln. eurų.
2020 Lietuva į Kanadą eksportavo prekių už 122,6 mln. eurų (daugiausia mineralinį kurą, alyvas, bitumines medžiagas), importavo iš Kanados už 22,4 mln. eurų (daugiausia antžeminio transporto priemones ir jų dalis, orlaivius ir jų dalis); Kanados tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 53,5 mln. eurų.
Kanados BVP struktūra (2004)
2271
-Kanados pramonė; -Kanados žemės ūkis; -turizmas Kanadoje; -Kanados transportas; -Kanados bankai; -Kanados užsienio prekyba; -Kanados ekonominiai ryšiai su Lietuva
Kanados konstitucinė santvarka