Panamos kanalas
kanãlas (lot. canalis – vamzdis, latakas), didelė dirbtinė atvira taisyklingos formos vaga vandeniui savaime tekėti. Dažniausiai daromas iškasoje. Kasamas transporto (laivybos, plukdymo), hidroenergetikos, melioracijos (drėkinimo, sausinimo), žuvininkystės, vandens tiekimo (vandens gausinimo, vandentiekos) ar kitoms reikmėms. Laivybos kanalas jungia vandenynus, jūras, ežerus, laivuojamas upes ir kita. Kartais kanalu apeinamas laivybai netinkamas upės ruožas, ežero, jūros dalis, priplaukiama prie uosto. Dažniausiai būna su laivų šliuzais. Kai kada laivybos kanalais sujungtos laivuojamos upės, ežerai sudaro kelių tūkstančių kilometrų ilgio vandens kelių sistemą (pvz., 3769 km ilgio šv. Lauryno vandens kelias Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, jungiantis Atlanto vandenyną su Didžiaisiais ežerais).
Tarptautiniai kanalai naudojami tarptautinei laivybai, jų režimą nustato tarptautinės teisės normos. Hidroenergetikos (derivaciniu) kanalu vanduo atiteka prie hidroelektrinės ir nuteka nuo jos. Kai kurie iš jų būna didelių skerspjūvio matmenų, bet dažniausiai neilgi. Drėkinimo kanalai aprūpina vandeniu sausus žemdirbystės plotus, sausinimo kanalai surenka vandens perteklių iš sausinamo ploto ir nuleidžia į ežerą, upę, jūrą. Žuvininkystės kanalas dažniausiai nedidelis, kasamas žuvų veisimosi ir augimo sąlygoms pagerinti (tiekia vandenį į dirbtines nerštavietes, žuvininkystės tvenkinius, jungia su upėmis vandens telkinius, kuriuose veisiasi žuvys, praleidžia žuvis aplenkiant hidroelektrinės pastatą). Vandens gausinimo kanalas tiekia vandenį į sausringas vietoves gyvulininkystės reikmėms, į seklias ar užterštas upes, vandentiekos kanalas – iš vandenvietės į vartojimo vietą (miestą, pramoninį rajoną, įmonę).
Birminghamo laivybos kanalas (Didžioji Britanija)
Neilgi, nedidelių skerspjūvio matmenų kanalai kasami sporto, pramogų parkuose (rekreacinis kanalas). Kompleksinis kanalas būna kelių paskirčių. Uoloje kanalo skerspjūvis dažniausiai daromas stačiakampis, minkštame grunte – trapecinis ar daugiakampis. Daugumos kanalų vanduo teka viena kryptimi (dugnas yra su nuolydžiu). Dviem kryptimis vanduo teka per vandenskyrą iškastame laivybos kanalą. Tada aukščiausiai esančiame jo ruože įrengiamas skiriamasis bjefas. Į jį iš vienos pusės siurbliais tiekiamas vanduo, kuris nuo skiriamojo bjefo per šliuzus nuteka priešingomis kryptimis. Priešingų krypčių ruožai gali turėti kelis tarpinius bjefus su skirtingais vandens lygiais. Vandens tekėjimo greitis kanale ribojamas.
rekreacinis parko kanalas Petrodvorece (Rusija)
Jis turi būti ne per didelis (dažniausiai iki 0,8 m/s), kad nebūtų išplaunamas ar gadinamas kanalo dugnas ir šlaitai, nekliudytų plaukti laivams, nenusėstų nešmenys, ir ne per mažas, kad kanalas neuždumblėtų ir neužželtų. Kanalo dugnas ir šlaitai apsaugomi apdaru, jei juos gali ardyti tėkmė ir bangos, apdaras t. p. sulaiko vandens filtravimąsi iš kanalo. Dažniausiai daromas betono, gelžbetonio, asfaltbetonio apdaras, rečiau grindinio, skaldos, velėnų. Kai kanalo trasa kerta gamtines ar technines kliūtis, statomi hidrotechniniai ir kitokie statiniai, pvz., kai kerta vandentakį – akvedukai, diukeriai, kai kerta kelią – tiltai, hidrotechniniai tuneliai, kelio vandens pralaidos, perkėlos, kai reljefo nuolydis daug didesnis negu kanalas – slenksčiai, greitvietės. Be to, kanaluose statomi eksploataciniai hidrotechniniai statiniai: laivybos šliuzai ir laivų keltuvai, hidroelektrinės, avarinės vandens pralaidos, krantinės, prieplaukos.
1
*kompleksinis
Istorija
Seniausi yra drėkinimo ir vandens gausinimo kanalai. Apie 5000 pr. Kr. kanalų pėdsakų rasta Mesopotamijoje. 4500 pr. Kr. Egipte ir Mesopotamijoje kanalais buvo tiekiamas vanduo į vietas, kurių neužliedavo Nilo, Eufrato, Tigro upės. 3000 pr. Kr. kanalų buvo Kinijoje prie Jangdzės upės. Laivybos kanalų būta Babilonijoje apie 2000 pr. Kristų, apie 8 a. pr. Kr. Ninevijoje ir Babilonijoje būta drėkinimo kanalų sistemų. 4 a. pr. Kr. romėnai akvedukais ir kanalais tiekė vandenį miestams. Atskiri Didžiojo Kinijos kanalo ruožai veikė nuo 5 a. pr. Kr..; jis buvo baigtas 13 a. ir jungė Pekiną su Čangdžou. Actekų ir majų valstybėse būta sausinimo kanalų. Viduriniaisiais amžiais daugiausia laivybos kanalų buvo kasama Nyderlanduose, Prancūzijoje, Anglijoje. Žymesni 17–19 a. kanalai: Senos–Luaros, Languedoco (abu Prancūzijoje), Centro kanalas (Prancūzijoje ir Belgijoje), Oderio–Šprė kanalas, Oderio–Vyslos, Elbės–Havelio kanalas (visi Vokietijoje), Bridgewaterio, Kaledonijos kanalas (abu Didžiojoje Britanijoje), Okos–Dono, Volgos–Mstos–Baltijos, Ladogos–Nevos–Volgos (visi Rusijoje).
19 a. antroje pusėje–20 a. ėmė veikti svarbiausi laivybos kanalai – Sueco kanalas (Egipte), Kylio kanalas (Vokietijoje), Panamos kanalas (Panamoje–Jungtinėse Amerikos Valstijose), Baltosios–Baltijos jūrų kanalas, Volgos–Baltijos (abu Rusijoje), kompleksiniai – Irtyšiaus–Karagandos kanalas (Kazachijoje), Šiaurės Krymo (Ukrainoje), Karakumų kanalas (Turkmėnijoje). Lietuvoje yra laivybos Klaipėdos kanalas su Lankupių šliuzu (dabar nebenaudojamas), hidroenergetikos derivacinių (Antalieptės, Gandingos hidroelektrinių), sausinimo kanalų.
Sueco kanalas (Egiptas)