kanalizãcija, požeminių vamzdžių, įtaisų ir pagalbinių statinių visuma nuotekoms surinkti iš jų susidarymo vietų ir plukdyti į nuotekų valyklą arba atvirąją vandentėkmę.
Technologija
Nuotekos surenkamos atskiruoju, pusiau atskiru arba mišriuoju būdu. Atskiroji kanalizacijos sistema turi du nuotekų šalinimo tinklus – vieną buitinėms ir užterštosioms gamybinėms nuotekoms tekinti į nuotekų valyklą, kitą – paviršinėms nuotekoms (lietaus, sniego tirpsmo vandeniui) atvirais latakais, grioviais arba požeminiais vamzdynais nuleisti į atvirąją vandentėkmę. Pusiau atskira kanalizacijos sistema t. p. turi du atskirus tinklus, tik iš lietaus kanalizacijos tinklo užterštąsias paviršines nuotekas galima nukreipti į buitinių ir užterštųjų gamybinių nuotekų tinklą, o švariąsias paviršines nuotekas (pvz., susidarančias per liūtis) nuleisti į paviršinę vandentėkmę nevalytas. Mišrioji kanalizacijos sistema į vieną nuotekų šalinimo tinklą surenka visas nuotekas. Skiriama pastato ir lauko kanalizacija.
Pastato kanalizacija surenka nuotekas iš visų pastato sanitarinių prietaisų, gamybos arba paslaugų aparatų, uždarosios lietaus kanalizacijos įlajų ir nuplukdo į lauko kanalizaciją. Lauko kanalizaciją sudaro įrenginiai nuotekoms nuplukdyti į nuotekų valyklas (kiemo, gatvės tinklai, kolektoriai, vandentakiai) ir pagalbiniai kanalizacijos priežiūros ir nuotekų plukdymo statiniai. Nuotekos plukdomos savitakiu (dažniausiai teka nuožulniu vamzdynu veikiamos sunkio jėgos), slėginiu (nuotekos į kanalizacijos tinklą pumpuojamos siurbliais), vakuuminiu būdu (įsiurbiamos vakuuminiais siurbliais). Pastato kanalizacijos tinklą sudaro plastikiniai, asbestcementiniai arba metaliniai, dažniausiai 30–100 mm skersmens, vamzdžiai (nuotakai), surenkantys nuotekas į 60–200 mm skersmens stovus, ir išvadai, kurie kanalizacijos šulinyje prijungiami prie lauko kanalizacijos. Pastato kanalizacijos sistema valoma per pravalas – atvamzdžius su sandariais dangteliais. Vidaus kanalizacijos sistema vėdinama (šalinamos kanalizacijos įrenginiams ir kanalizacijos priežiūros darbuotojams kenkiančios dujos); šviežias oras įteka pro kanalizacijos šulinius ir žiotis, kanalizacijos dujomis užterštas išteka pro kanalizacijos stovų tęsinyje įtaisytus vėdinimo vamzdžius arba specialius vėdinimo stovus.
pastato kanalizacijos sistema: 1 – stogo įlaja, 2 – lietaus nuotekų stovas, 3 – vėdinimo vamzdis, 4 – buitinių nuotekų įlajos, 5 – nuotakas, 6 – buitinių nuotakų stovas, 7 – vėdinimo stovas, 8 – pravala, 9 – nuotekų siurblinė, 10 – rūsio nuotakas, 11 – išvadas, 12 – kiemo buitinės kanalizacijos vamzdis, 13 – kiemo lietaus kanalizacijos vamzdis, 14 – šuliniai
Hidrauliniai uždoriai saugo, kad dujomis užterštas oras nepatektų į patalpas pro įlajas. Pastatų siurblinės įrengiamos tada, kai nuotekos negali sutekėti į lauko kanalizacijos tinklą pačios (įlajos yra žemiau žemės paviršiaus, lauko kanalizacijos sistema yra aukščiau už išvadą arba kanalizacija yra slėginė). Kai nuotekose yra lauko kanalizacijos įrenginiams arba nuotekų valymo įrenginiams kenksmingų medžiagų, pastato kanalizacijos sistemoje įtaisomi išankstinio apvalymo įrenginiai (nuotekų valykla). Lauko kanalizacijos vamzdynas daromas iš įvairaus skersmens (dažniausiai ≥100 mm) keraminių, betoninių, asbestcementinių, dispersinio betono, gelžbetoninių, plastikinių ir metalinių (slėginės linijos, diukeriai) vamzdžių arba vietoje surinktų konstrukcijų (dideli kolektoriai, vandentakiai).
nuotekų valykla
Kanalizacijos nuotako vamzdžiai klojami tokiame gylyje, kad jais tekančios nuotekos neužšaltų, vamzdžių nesugadintų antžeminiai poveikiai (pvz., transporto priemonės), ir su tam tikru nuolydžiu (dažniausiai 0,004–0,007), kad nuotekos pačios tekėtų. Kai nuotekas reikia pakelti į aukščiau esantį nuotaką, valyklą, įrengiamos siurblinės. Kanalizacijos įrenginiams prižiūrėti ir valyti tinkle kas 40–100 m, nuotakų pradžioje, posūkiuose, sujungimo, skersmens, nuolydžio arba gylio kitimo vietose įrengiami kanalizacijos šuliniai. Pagal paskirtį jie būna apžiūros (linijinis, posūkio, sujungimo), kontroliniai (nuotekų sudėčiai tikrinti), kritimo (aukščiau esantiems nuotakams prijungti) ir specialieji (vamzdynui plauti, nuotekoms nupilti, sniegui suversti ir kiti). Turi gelžbetoninį, plastikinį korpusą su stipriu, kad atlaikytų transporto priemonių slėgį, dangčiu ir dugną su latakais. Į paviršinio vandens telkinius nuotekos išleidžiamos pro žiotis.
Istorija
Egipte, Indijoje, Babilonijoje nuotekos buvo surenkamos ir šalinamos latakais, grioviais, uždarais požeminiais kanalais (nuotakais) jau trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų. Nuotekų iš pirčių, rūmų šalinimo kanalų buvo Pompėjoje, Romoje (Cloaca Maxima, 6 a. pr. Kr.), šis iš dalies panaudotas dabartinei Romos kanalizacijai. Centralizuota kanalizacija miestuose atsirado 19 a., kai sparčiai didėjant miestams, plėtojantis pramonei labai pagausėjo ne tik buitinių, bet ir gamybinių nuotekų.
Lietuvoje
Miestuose (Vilniuje, Kaune) kanalizacijos su mediniais ir mūriniais vamzdiniais nuotakais būta 16 amžiuje. Vilniuje, prie Žemutinės pilies, 18 a. buvo įrengtas kanalas nuotekoms į Vilnią nuleisti. 1905 suprojektuota (inžinierius Edwardas Szymańskis) Vilniaus miesto atskiroji kanalizacijos sistema. 1912 projektas pakeistas – suprojektuota mišrioji kanalizacijos sistema (inžinierius Eduardas Szenfeldas). Prie Vilniaus kanalizacijos projektavimo ir tvarkymo darbų daug prisidėjo ir Vasario 16 Akto signataras S. Kairys. 1912–31 nutiesta 50 km kanalizacijos vamzdynų, pastatyta siurblinė. 1935 Vilniaus miesto senoji kanalizacijos sistema rekonstruota ir išplėsta. Iki 1941 nutiesta 128 km naujojo kanalizacijos tinklo.
Klaipėdoje pirmieji kanalizacijos vamzdynai nutiesti 1898–99, pastatyta siurblinė su nuotekų filtravimo sietu. Kauno miesto kanalizacijos projektas parengtas 1923 (inžinierius Davidas Grove’as). Iki 1929 nutiesti beveik visi projekte numatyti tinklai (15,4 kilometro). Iki 1940 kanalizacija įrengta Šiauliuose (16 km), Ukmergėje. Nuotekos buvo valomos mechaniniu būdu (sietais). Mechaninio valymo nusodintuvus imta statyti po II pasaulinio karo. 20 a. 5–6 dešimtmetyje kanalizacija įrengta daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. 2017 kanalizaciją turėjo 80 % būstų (90,7 % miestuose, 50,4 % kaimuose), veikė apie 970 nuotekų valymo įrenginių. Kanalizacijos tinklais buvo nuplukdyta apie 170 mln. m3 nuotekų, apie 93 % jų buvo visai išvalytos.
nuotekų siurblinė
547