kanãpė (Cannabis), kanapinių (Cannabaceae) šeimos augalų gentis. 1 rūšis (kartais išskiriamos 2–3 rūšys arba jos laikomos porūšiais) – sėjamoji kanapė (Cannabis sativa). Manoma, kad savaime paplitusios Centrinėje ir Pietų Azijoje.
Vienametė, specifinio kvapo, dvinamė, iki 4 m aukščio žolė gausiai šakotu, apatinėje dalyje truputį medėjančiu stiebu. Lapai priešiniai, kotuoti, pirštiškai suskaldyti į 3–5 (iki 9) lancetiškas skiltis. Prielapiai poriniai, lancetiški, linijiški arba siūliški. Visas augalas apaugęs šiurkščiais paprastaisiais ir liaukiniais plaukeliais. Vyriškųjų augalų (vadinamų pleiskanėmis) kuokeliniai žiedai susitelkę į ilgus viršūninius šluotelės pavidalo žiedynus. Moteriškųjų augalų (vadinamų grūdėmis) piesteliniai žiedai susitelkę į tankius varpos pavidalo žiedynus viršutinių lapų pažastyse. Vaisius – pilkas arba rusvai pilkas, kartais marmuriškai raštuotas 3–6 mm ilgio ir apie 2 mm pločio riešutėlis. Sėklose yra 30–35 % aliejaus. Skrudintos ir grūstos sėklos vartojamos maistui. Vyriškieji augalai žemesni ir mažiau šakoti už moteriškuosius, nužydėję ima džiūti. Iš sausos jų masės gaunama 20–25 %, iš moteriškųjų augalų – 12–20 % pluošto.
kanapės
Iš kanapės gaunama derva (sudžiovinta vadinama hašišu) ir moteriškųjų augalų žiedynai (sudžiovinti vadinami marihuana) laikomi narkotikais. Daugiausia šių medžiagų sukaupia sėjamosios kanapės indinio porūšio (Cannabis sativa subsp. indica) augalai.
2737 m. pr. Kr. kanapės minimos kinų tradicinės medicinos veikaluose, Europoje pirmasis jas aprašė Dioskoridas – 70 m. po Kristaus. Europoje kaip kultūrinis augalas plačiai paplito 16 amžiuje. Nuo 1924 kanapės priskirtos prie narkotinių augalų ir jų auginimas bei naudojimas imtas riboti. 20 a. pabaigoje pramoniniu būdu kanapės daugiausia buvo auginamos Azijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje. Nupjautos kanapės džiovinamos, paskui atskiriami ilgo sumedėjusio stiebo pluoštai. Gelsvai pilkas kanapių pluoštas stipresnis už linų pluoštą, bet gerokai šiurkštesnis. Iš jo vejama virvės ir lynai, audžiamas šiurkštus ir stiprus maišų audinys. Kanapes daugiausia augina Indija, Kinija, Rusija, t. p. Čilė, Ispanija, Italija, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Ukraina, Vengrija.
Lietuvoje kanapių sėklų rasta vidurinio neolito gyvenvietėse. Daugiausia kanapių auginta 15–18 a. pluoštui ir maistui (pluoštas buvo eksportuojamas). Iš Klaipėdos uosto kanapės eksportuotos į užsienį. 19 a. ir 20 a. pirmoje pusėje kanapės augintos tik nedideliais plotais ūkio reikmėms tenkinti. 20 a. pabaigoje kanapes auginti draudė įstatymai, bet sulaukėjusių pasitaikydavo šiukšlynuose, dykvietėse, pakelėse, patvoriuose. Nuo 2014 pluoštines kanapes auginti leista.
kanapė: a – pleiskanė, b – grūdė
849
1021