Kánberos lietùviai
Kanberos lietuvių tautinių šokių grupė (1964, vadovė R. Gružienė)
1948 į Kanberą atvyko pirmieji lietuviai. 1949 susikūrė Kanberos lietuvių komitetas (J. Žilinskas, V. Genys, L. Vrubliauskas, A Genys ir A. Bulkaitytė). 1950 09 23 Kanberos lietuviai pertvarkė komitetą į Australijos lietuvių bendruomenės apylinkę (2019 pirmininkė Žydrė Pember). Kanberos lietuviai pirmieji Australijoje rengė protesto demonstracijas, kai Australijos vyriausybė 1974 pripažino Baltijos šalių – Estijos, Lietuvos, Latvijos – aneksiją de jure (dėl bendrų báltų imigrantų protestų pripažinimas 1975 atšauktas). 1984 Kanberos lietuviai surengė Australijos lietuvių dienas. Iš Kanberos apylinkės lietuvių 1990–91 išrinkta Australijos lietuvių bendruomenės valdyba (pirmininkas Viktoras Martišius).
Kanberos lietuviškų organizacijų veiklą ir lietuvių kultūrinį gyvenimą koordinavo Kanberos lietuvių klubas, 1963–99 veikęs Lynehamo priemiestyje. Kelis dešimtmečius veikė lietuvių Aušros choras (vadovas Pranas Darius), tautinių šokių grupės (21 a. pradžioje – Audėjėlė), sporto klubas Vilkas, keliolika metų – lietuvių radijo valandėlė, 1958–73 – skautų Židinys, Lietuvos karių veteranų sąjungos Ramovė skyrius (nuo 1968 iki 21 a. pradžios). Lietuvių bendruomenei senstant dauguma organizacijų nustojo veikti, bet lietuviška veikla nenutrūko. Už parduotą klubo pastatą gauti pinigai, prižiūrint Kanados lietuvių bendruomenės Kanberos apylinkės valdybai, naudojami rengiant tradicinius minėjimus, kultūros renginius, kviečiant didesnių lietuvių kolonijų meno kolektyvus; remiami ir Lietuvos lietuviai.
Minint 200 metų Australijos įsikūrimo jubiliejų (1988), kaip lietuvių dovana Kanberoje buvo pastatytas skulptorės I. Pocienės sukurtas Eglės žalčių karalienės paminklas (prie šio projekto prisidėjo visi Australijos lietuviai). Australijos lietuvių bendruomenė padėjo Kanberoje pastatyti miniatiūrinę Trakų pilies kopiją (2003).
2005 Kanados lietuvių bendruomenės Kanberos apylinkė turėjo apie 120 narių. Veikė vyresnieji skautai – židiniečiai (vadovė Rasa Mauragienė) ir pensininkų organizacija Paguoda (vadovė Birutė Gružienė), lietuviškų knygų biblioteka.
2109