Kančendžùnga (hindi Kāngchenjunga, anglų k. Kanchenjunga, Kinchinjunga, nepaliečių k. Kumbhkaran Lungur), Kančendžànga, Kinčindžùnga, kalnų masyvas Didžųjų Himalajų rytuose, Indijos (Sikkimo valstijos) ir Nepalo pasienyje. Didžiausias aukštis 8598 m, kitais duomenimis, 8586 m (Kančendžungos viršūnė; Sikkime laikoma šventu kalnu); kitos aukščiausios viršūnės: Jalungkangas (8505 m), Vidurio Kančendžunga (8500 m), Pietų Kančendžunga (8500 m), Kangbačenas (7902 metrai). Masyvas susidaręs iš magminių ir metamorfinių uolienų, padengtas daugiamečiu sniegu. Šlaitais leidžiasi ledynai: Zemu (ilgis 31 km), Kančendžungos (24 km), Jalungo, Talungo. Pirmą kartą į Kančendžungą 1955 05 25 įkopė britų alpinistai Georgeʼas Bandas, Joe Brownas. 1988 žvalgybinėje ekspedicijoje į Kančendžungos prieigas dalyvavo D. Makauskas, Rimantas Neverauskas ir Vilius Šaduikis; buvo pasiektas 5500 m aukštis.
Kančendžunga