kančia

kančià, kentjimas, stiprus emocinis išgyvenimas, kurį sukelia ilgas ir stiprus nervų sistemos stimuliavimas. Gali sukelti fizinės (skausmas, triukšmas, šaltis ir kita) ir psichinės (nusivylimas, nesėkmė, netektis, priverstinis išsiskyrimas, dvasinis susvetimėjimas) priežastys. Kančia informuoja patį kenčiantį žmogų ir aplinkinius, kad jam bloga, skatina ieškoti būdų būseną pagerinti, vengti kančią sukeliančių poveikių. Kančia ne visada būna neigiamas žmogaus išgyvenimas. Patekęs į situaciją, kurios negali pakeisti, žmogus kančią gali išgyventi kaip prasmingą gyvenimo pilnatvės potyrį, tai yra praturtėti dvasiškai. Tokia kančia teikia galimybę tauriai priimti savo lemtį, ją ištverti ir taip išreikšti savo dvasinę būtį (egzistencinė kančia).