kancona
kanconà (it. canzone), 16–18 a. instrumentinė pjesė – prancūzų šansonos transkripcija arba originali šansonos pobūdžio instrumentinė kompozicija. Prancūzų vokalinės šansonos Italijoje vadintos canzon (alla) francese, o jų instrumentinis perdirbinys – canzone da sonar. Kanconai būdinga šventinis, džiaugsmingas muzikos pobūdis, imitacinės ir homofoninės faktūros kaita. Jų sukūrė G. Cavazzoni, A. Gabrieli, C. Merulo, G. P. Cima, G. Frescobaldi, J. J. Frobergeris, J. K. von Kerllis, D. Buxtehude, J. S. Bachas.
canzone da sonar
1571