kanconètė (it. canzonetta), nedidelės apimties daugiabalsis vokalinės muzikos kūrinys. Susiklostė Italijoje greta madrigalų ir vilanelų. Būdinga strofinė forma (aa bb cc), paprasta, dažnai nepolifoninė, faktūra, šokio ritmas.
16–17 a. kūrė italų kompozitoriai A. Agazzari, G. G. Gastoldi, G. Torelli, O. Vecchi, L. Viadana, C. Monteverdi, vokiečių kompozitoriai H. L. von Hassleris, G. Aichingeris, V. Haussmannas, Chr. Demantius, L. Lechneris ir kiti. Anglijoje kanconečių sukūrė T. Morley. 18 a. kanconete vadinta solo daina su instrumento pritarimu (kūrė W. de Feschas, J. M. Haydnas), vėliau dar ir daininga instrumentinė pjesė (J. Sibelius, P. Čaikovskis).
646
1915