Kãnemas-Bòrnu (Kanem-Bornu), 9–19 a. valstybė Centrinėje Afrikoje. Jos teritorijai įvairiais laikotarpiais priklausė dabartinis Pietų Čadas, Šiaurės Kamerūnas, Šiaurės Rytų Nigerija, Rytų Nigeris, Pietų Libija.
Kanemo valstybė susikūrė 9 a. viduryje į šiaurės rytus nuo Čado ežero. Sostinė Ndžimi. Valdė Sefų dinastija. 11 a. islamas tapo valstybine religija. Klestėjo dėl prekybos su Šiaurės Afrikos kraštais (Kanemas tiekė vergus, įsiveždavo žirgų, ginklų). 13 a. Kanemas susivienijo su Bornu karalyste (susikūrė apie 10 a. pradžioje); sostinė Birni Ngazargamu.
Kanemas-Bornu labiausiai klestėjo 16 a., padidėjus jo teritorija einančių prekybos kelių per Sacharą į Tripolį reikšmei. 16 a. viduryje šalies teritoriją nukariavimais išplėtė Idrisas Alauma (valdė 1571–1601). 19 a. pradžioje puldinėjo fulbiai (1808 trumpam buvo užėmę sostinę). 19 a. pabaigoje Kanemą-Borgu prie savo valstybės prisijungė Sudano karvedys Rabbachas az Zubeiras. Jį nugalėję 1900 Kanemą-Bornu užvaldė prancūzai.