Kangiùjaus kultūrà, ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 4 a. pr. Kr.–1 a. po Kr. Vidurio Azijoje: prie Amudarjos žemupio ir Chorezme (dabartinėse Turkmėnijoje ir Uzbekijoje). Žmonės gyveno kala tipo didelėse gyvenvietėse (svarbiausi paminklai – Koi‑Krylgan‑Kala, Džanbas‑Kala), statė pastatus, dažniausiai bendruomeninius, iš nedegtų plytų su skliautinėmis perdangomis ir šaudymo angomis. Vertėsi drėkinamąja žemdirbyste; kanalus kasė vergai, jie tęsėsi dešimtis kilometrų.
Kangiujaus kultūros ankstyvuoju (klestėjimo) laikotarpiu naudota dailiai lipdyta, įvairių formų, gerai išdegta, tapyta keramika; švenčių ir kulto indus dažnai puošta ir reljefinėmis kompozicijomis. Vėlyvuoju laikotarpiu (2 a. pr. Kr.–1 a. po Kr.) keramikos kokybė prastėjo, manoma, tam turėjo įtakos stepių gyventojų antplūdis. Rasta daug terakotinių statulėlių, aramėjų abėcėle rašytų lentelių.