Kaniavà, kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 16 km į pietryčius nuo Varėnos. 14 gyventojų (2021).
Istorija
Prie Kaniavos aptikta neolito stovykla, kapinynų, 15 a. pilkapynas, būta piliakalnio.
Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Kaniava minima 14 a. pabaigos Lietuvos kelių aprašyme (Lithauische Wegeberichte). 15–17 a. Kaniava su karališkuoju dvaru ir girininkija buvo svarbus administracinis ir ūkinis centras, vadintas seniūnija, valsčiumi, miestu. 18 a. – seniūnijos, nuo 20 a. pradžios – valsčiaus centras.
Nuo 1920 priklausė Lenkijai; 1939 09 Vilniaus kraštą užėmus SSRS kariuomenei Kaniava priskirta Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai, 1940 08 – LSSR, per nacių okupaciją 1941 viduryje – Baltarusijos, 1943 09 – Lietuvos generalinei sričiai.
Nuo 1920 Kaniava buvo vienas kovos prieš Lenkijos administracijos vykdomą lietuvybės, lietuviškų mokyklų varžymo politiką židinių. 1922 Kaniavos gyventojai boikotavo vadinamosios Vidurinės Lietuvos seimo, vėliau – kitus rinkimus, dėl to patyrė represijų (kai kurie kalinti), 1934 uždaryta Ryto draugijos lietuvių mokykla. Per nacių okupaciją 1943–44 Kaniavą kelis kartus puolė Armijos Krajovos partizanai: sudegino valsčiaus įstaigų pastatus, terorizavo ir apiplėšinėjo gyventojus, du nužudė. 1944 03 Kaniavos gyventojai ginklu pasipriešino kaimą puolantiems sovietiniams partizanams (vieną nukovė). 1944 05 07 prie kaimo įvyko Lietuvos vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos partizanų kautynės, per jas žuvo 12 lietuvių karių; 2004 jiems pastatytas paminklas.
1866 buvo 258, 1943 – 269, 1959 – 247, 1970 – 240, 1979 – 81, 1985 – 68, 1989 – 68, 2001 – 39, 2011 – 23 gyventojai.
2066