kanibalizmas

kanibalzmas (isp. canibal – žmogėdra), kai kurių gyvūnų savybė ėsti tos pačios rūšies gyvūnus; vidurūšinės konkurencijos apraiška. Kanibalizmas kaip normalus reiškinys būdingas kai kurių rūšių voragyviams, vabzdžiams (pvz., karakurtų, maldininkų patelės po apvaisinimo suėda patiną). Daugelio ryklių (pvz., netikrojo smėlinio ryklio) jaunikliai kanibalais tampa dar būdami gimdoje. Gemalai vienas kitą suryja iki gimimo, todėl dažniausiai gimsta tik 2 jaunikliai – po 1 kiekviename gimdos rage. Kanibalizmo atvejų pasitaiko nepalankiomis aplinkos sąlygomis, kai per didelis populiacijos tankis, trūksta maisto. Pvz., šaltomis žiemomis, sumažėjus medžiojamų gyvūnų, vilkai žudo ir ėda vieni kitus.