kanifolija
kanifòlija (pagal senovės graikų miesto Kolofono vardą), gamtinė derva. Trapi, stiklo pavidalo medžiaga. Spalva nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos ir raudonos. Minkštėja 40–75 °C temperatūroje, lydymosi temperatūra 100–140 °C, tankis 1070–1090 kg/m3. Didžiąją kanifolijos dalį sudaro dervų rūgštys (daugiausia abieto C19H29COOH), t. p. sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys, terpenoidai ir kitos medžiagos. Tirpsta daugelyje organinių tirpiklių, aliejuose, netirpsta vandenyje. Gaunama iš spygliuočių sakų (išdistiliavus terpentiną), t. p. iš susmulkintų spygliuočių šaknų jas ekstrahuojant tirpikliais, vakuuminiu būdu distiliuojant talo alyvą. Naudojama gaminant sikatyvus, sintetinį kaučiuką (emulsiklis), klijus, kaip gumos užpildas, metalams lituoti, cheminiai kanifolijos modifikatai – plėvėdarių sintezei. Kanifolija dengiamas alaus statinių vidus, įtrinami styginių instrumentų strykai.
2445