kanifolijos rūgštys

kanifòlijos rgštys, dažniausiai nesočiosios triciklinės karboksirūgštys, kurių formulės nuo C₁₉H₂₇COOH iki C₁₉H₃₁COOH. Bespalviai bekvapiai kristalai. Molekulinė masė 300–304. Gerai tirpsta acetone, benzene, dietileteryje, blogai – etanolyje, terpentine, netirpsta vandenyje. Būdingos karboksigrupės ir dvigubųjų ryšių reakcijos, kurioms vykstant susidaro druskos ir esteriai – rezinatai. Kanifolijos rūgštys izomerizuojasi, dimerizuojasi, oksiduojasi, dalyvauja kondensacijos, hidrinimo, dehidrinimo, halogeninimo, sulfoninimo reakcijose. Dvigubųjų konjuguotųjų ryšių neturinčios kanifolijos rūgštys atsparios oro deguoniui, šildymui, kanifolijos rūgštys su konjuguotaisiais dvigubaisiais ryšiais ore greitai oksiduojasi, veikiamos neorganinių rūgščių arba šildomos aukštesnėje nei jų lydymosi temperatūroje lengvai izomerizuojasi, dalyvauja dieninėje sintezėje. Kanifolijos rūgštis kondensuojant su fenoliais ir formaldehidu gaunama dirbtinė kanifolija. Žinomos hidroksi- ir oksokanifolijos rūgštys. Išskiriamos iš spygliuočių sakų, kanifolijos, talo alyvos. Naudojamos kaip emulgatoriai, šarminių metalų kanifolijos rūgščių druskos – popieriui, kartonui klijuoti, daugiavalenčių metalų kanifolijos rūgščių druskos – dažų ir lakų džiūvimui spartinti, adhezijai gerinti.