kanjònas (isp. cañón – vamzdis, tarpeklis), tarpẽklis, gilus ir palyginti siauras upės slėnis stačiais šlaitais ir plokščiu dugnu, kurį dažniausiai visą užima upės vaga. Kanjonai būdingi plynaukštėms; susidaro dėl intensyvios gilinamosios erozijos horizontaliuose nuosėdinių ir vulkaninių uolienų sluoksniuose arba tektoniniuose plyšiuose, sprūdžiuose. Daug kanjonų yra Didžiajame Baseine (Jungtinės Amerikos Valstijos); didžiausias – Didysis kanjonas Kolorado upės slėnyje (ilgis 446 km, gylis iki 1800 m). Panašaus ilgio ir gylio yra Tis Isato kanjonas Afrikoje, Mėlynojo Nilo slėnyje. Gilių kanjonų yra Zambezės slėnyje: Karibos, Mupato, Kabora Basos. Jūrų ir vandenynų dugne yra povandeninių kanjonų.
Avakaso kanjonas (Kipras)
2795