kankinia, Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose – asmenys, persekioti ir nukankinti dėl Jėzaus Kristaus – Dievo Sūnaus – ir jo mokymo išpažinimo, skelbimo bei liudijimo savo gyvenimu ir mirtimi. Kankiniai skiriasi nuo išpažinėjų, – Jėzaus Kristaus mokymą išpažinusių prieš teisėją ir už tikėjimą nubaustų; atlikę bausmę išpažinėjai grįždavo į krikščionių bendruomenes.
Kankinystės samprata
Kankinystė yra tvirtumo, kaip moralinės dorybės, aktas, kuriuo krikščionis laisvai pasirenka mirtį liudydamas savo tikėjimą arba kokią kitą su tikėjimu susijusią dorybę. Popiežiaus Benedikto XIV Veikale apie Dievo tarnų beatifikaciją ir beatifikuotųjų kanonizaciją (Opus de servorum Dei beatificatione et beatorum canonizatione 1734) teigiama, kad kankiniais laikomi asmenys yra pasirinkę arba priėmę mirtį dėl tikėjimo į Jėzų Kristų arba dėl kito dorybės akto, susijusio su Dievu. Vatikano II susirinkimas (1962–65) kankinystę traktuoja kaip didžiausią meilės liudijimą visų, ypač persekiotojų, akivaizdoje; kankiniai kraujo praliejimu prilyginami Jėzui Kristui, laisvai priėmusiam mirtį dėl pasaulio išganymo. Dogminėje konstitucijoje apie Bažnyčią Lumen gentium (1964) teigiama, kad kankinystė yra ypatinga dovana ir aukščiausias tikėjimo bei meilės liudijimas.
Kankiniai ankstyvojoje krikščionybėje
Ankstyvojoje krikščionybėje vieni pirmųjų krikščionybės išpažinėjų buvo kankiniai. Atsisakiusieji išpažinti senovės Romos religinį kultą ir dalyvauti jo apeigose būdavo baudžiami mirtimi (atiduodami žvėrims sudraskyti, prikalami prie kryžiaus, deginami). Pirmasis kankinys buvo Steponas (Apd 7,55–60), vėliau – apaštalai, ypač daug kankinių buvo ankstyvojoje krikščionybėje: Ignotas Antiochietis, Polikarpas Smirnietis (pirma žinoma aprašyta kankinystė; 2 a.), Justinas, Kiprijonas Kartaginietis ir kiti. Bažnyčiai pradėjus vykdyti misijas įvairiuose kraštuose, daug misionierių yra mirę kankinio mirtimi Azijoje, Afrikoje ir kitur; daug krikščionių dėl tikėjimo buvo persekioti ir nukankinti sovietų valdžios metais SSRS. 2000 paskelbta daugiau kaip 12 tūkstančių krikščionių, nukankintų dėl tikėjimo 20 amžiuje.
Kankiniai Lietuvoje
Lietuvoje vieni žymesnių kankinių yra stačiatikių kankiniai Antonijus, Joanas ir Jevstafijus, bazilijonas J. Kuncevičius, Andriejus Bobola (vienas iš 23 jėzuitų kankinių). Ypač daug lietuvių kankinių buvo sovietų valdžios metais. 2000 į martirologą buvo įrašyta 114 lietuvių kankinių katalikų, iš jų M. Reiniui (1990), V. Borisevičiui (1991), A. Dirsytei (2000), E. Spirgevičiūtei (2000) pradėtos beatifikacijos bylos, T. Matulionis beatifikuotas (2017). 2005 pradėta kankinės Barboros Žagarietės beatifikacijos byla.