Kãno mokyklà, viena žymiausių japonų dekoratyvinės tapybos mokyklų. Gyvavo 15–19 a., klestėjo Momojamos laikotarpiu (1568–1600). Pavadinta pagal Kano tapytojų dinastijos pradininko Masanobu Kano (1434–1530) vardą. Mokyklai susiklostyti įtakos turėjo dzenbudizmo monochrominė tapyba, konfucianizmo estetikos principai.
Tanju Kano. Bodhisatva Džidzo Bosacu groja fleita (tušas, dažai, 17 a. vidurys, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Žymiausi Kano mokyklos atstovai – M. Kano, E. Kano, Sanraku Kano (1559–1635), Tanju Kano (1602–74) – nutapė įspūdingų didelio formato dekoratyvinių paveikslų, širmų, sienų pertvarų, sukūrė rūmų ir pilių interjerų dekoro. Kūriniuose vaizduota erdvės begalybę perteikiantys peizažai, mitologiniai personažai, naudoti paukščių ir gėlių motyvai, aukštintas gamtos grožis. Siekta išsaugoti ryšį su tradicine japonų tapyba, bet taikyta įvairi stilistika, vengta aiškiai atskirti vaizduojamąją ir dekoratyvinę dailę. Vėlesniuoju laikotarpiu sukurta emocionalių, ekspresyvių, efektingų kūrinių, drąsiai ir laisvai panaudotos grakštaus piešinio ir sodrių spalvų, dekoratyvių dėmių galimybės.
201