kanònas (gr. kanōn – norma, taisyklė), viena iš dviejų (greta kontakiono) didžiųjų bizantiškojo giedojimo poetinių formų ir viena svarbiausių bizantiškųjų bažnytinių giesmių (himnų). Giedama per didžiąją rytinę liturginę valandą. Giesmės sudėtinga forma susideda iš 9 odžių, kurios yra Biblijos giesmių (užrašytos ne Psalmyne) poetinės parafrazės. Kiekviena odė turi savo melodiją. Odžių eilės tvarka irgi nustatyta.
Pirmuoju kanono autoriumi laikomas Andrius Kretietis (apie 660–apie 740), kuriam priskiriama ir 250 strofų Didžiojo kanono (giedamas per gavėnią) autorystė. Kaip vienas pirmųjų kanono kūrėjų dar minimas Konstantinopolio patriarchas Germanas I (apie 634–apie 733). Žymiausi kanonų autoriai buvo 8–9 a. gyvenę Jonas Damaskietis, Kozmas Jeruzalietis, Teodoras Studitas ir kiti. Daugiausia kanonų sukurta 8–12 amžiuje.
2752