kanonizãcija (lot. canonizatio < gr. kanōn – taisyklė), Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose – mirusiojo pripažinimas šventuoju. Katalikų Bažnyčioje per kanonizacijos procesą popiežiaus paskirta komisija tikrina, ar kandidatas (dažniausiai palaimintasis) atitinka šventojo kriterijus (tiriama kandidato gyvenimas, stebuklų tikrumas ir kita). Nuo 12 a. kanonizacijos aktu popiežius kartu duoda sutikimą naujojo šventojo viešam kultui. Nuo 15 a. kanonizacijos oficialus iškilmingas aktas atliekamas Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Kanonizacijos taisykles 1642 nustatė popiežius Urbonas VIII.
Stačiatikių Bažnyčioje griežtų kanonizacijos taisyklių nėra.