kanònų téisė, Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose bažnytinės valdžios išleistų normų ir įstatymų visuma. Reguliuoja tarpasmeninius santykius bažnytinėje bendruomenėje ir sukuria institucijas, kurių visuma sudaro kanoninę santvarką. Kanonų teisė pradėjo formuotis 4 a. iš Bažnyčios susirinkimų nutarimų. Bažnyčiai skilus (1054) katalikų kanonų teisė papildyta popiežiaus nutarimais. Gracianas 12 a. sudarė pirmąjį kanonų teisės rinkinį, kuris vėliau įėjo į Kanonų teisės sąvadą (Corpus Iuris Canonici 1580). Nuo 1917 privalomas Kanonų teisės kodeksas (pataisytas 1983, lietuvių kalba 2012). Stačiatikių Bažnyčioje iš Bažnyčios susirinkimų ir Bizantijos imperatoriaus nutarimų buvo sudarinėjami kanonų teisės rinkiniai – nomokanonai. 13 a. jų pagrindu sudarytas kanonų teisės rinkinys.
193
bažnytinė teisė