Kãnų mšis, romėnų ir kartaginiečių mūšis per antrąjį Pūnų karą. Įvyko 216 08 02 pr. Kr. netoli Kanų (į vakarus nuo dabartinės Barlettos Pietryčių Italijoje).
Šalių pajėgos ir rikiuotė
Romėnų kariuomenė (8 legionai: apie 80 000 pėstininkų, apie 7200 raitelių; vadai konsulai Gajus Terencijus Varonas ir Lucijus Emilijus Paulas) buvo didesnė už kartaginiečių (apie 40 000 pėstininkų, 10 000 raitelių; vadas Hanibalas). Sunkiai ginkluoti romėnų pėstininkai išsirikiavo glaudžia kautynių rikiuote (36 eilės, jų ilgis daugiau kaip 2 km), priekines eiles dengė lengvieji pėstininkai, sparnuose buvo sutelkti raiteliai. Hanibalo kariuomenė išsidėstė į priešą išlinkusiu pusmėnuliu: centre pėstininkai (20 000 žmonių, 10 eilių), sparnuose – po 6000 sunkiųjų pėstininkų ir raiteliai; 8000 lengvųjų pėstininkų dengė frontą.
Kanų mūšio schema
Mūšio eiga
Mūšio pradžioje romėnų lengvieji pėstininkai puolė priešo centrą, kartaginiečiams pamažu atsitraukiant frontas išsilenkė į priešingą pusę, romėnai atsidūrė tarp kartaginiečių sparnuose esančių sunkiai ginkluotų pėstininkų. Tuo metu Hanibalo raiteliai sumušė romėnų raitelius, apsupo ir iš užnugario puolė pėstininkus. Glaudi rikiuotė romėnus darė nejudrius: su apsupusiais kartaginiečiais kovėsi tik išorinių eilių kariai, vidurinių eilių legionieriai negalėjo apsisukti. Mūšis truko 12 valandų. Romėnų kariuomenė buvo visiškai sumušta: 60 000 karių žuvo, apie 18 000 pateko į nelaisvę; kartaginiečių žuvo apie 6000.
Mūšio reikšmė
Po Kanų mūšio Hanibalo sąjungininkais kare su romėnais tapo dalis galų genčių, Makedonija, Sirakūzai, kai kurie italikų miestai. Karyboje Kanų mūšis laikomas mūšio, per kurį apsupama ir sunaikinama visa priešo kariuomenė, klasikiniu pavyzdžiu.