K. Ruseckas. Autoportretas (aliejus, 1831–40, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Rusẽckas Kanutas 1800 02 22Stebėkiai (Radviliškio vlsč.) 1860 09 02Vilnius, Lietuvos tapytojas. B. M. Rusecko tėvas. 1816–21 studijavo Vilniaus universitete (Fizikos ir matematikos, nuo 1818 – Literatūros ir laisvųjų menų fakultete; mokytojai J. Rustemas, Kazimieras Jelskis). Priklausė Spindulingųjų, manoma, ir Filomatų (1820–21) draugijai. 1821 mokėsi Dailės akademijoje Paryžiuje. 1822 persikėlė į Romą, čia studijavo Prancūzijos akademijoje, B. Thorvaldseno dirbtuvėje. 1831 grįžo į Vilnių. 1834–60 dirbo piešimo mokytoju Vilniaus bajorų institute.
Kūryba
Kūrybinis palikimas gausus ir įvairus. Sukūrė daug peizažų; skiriama itališkojo ir Vilniaus periodo peizažai. Itališkuoju laikotarpiu tapė architektūros paminklus (Koliziejus iš vidaus, Krūmais apaugę Koliziejaus griuvėsiai, abu 1826), miestų, dažniausiai Romos (Roma. Skersgatvis 1826), gamtos vaizdus (Melsvas Apeninų kalnų kraštovaizdis, Italijos kraštovaizdis su upe, abu 1826, Vezuvijus 1827). Būdinga tvirta, energinga tapysena, sodrus koloritas, temperamentingumas, stilistika artima romantizmo dailei. Vilniaus laikotarpiu daugiausia tapė Vilniaus vaizdus (Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Vilniaus panorama nuo Rasų, abu 1850), t. p. gamtą (Rudens peizažas su tvora 1855). Peizažai kuklesnio kolorito, santūresni, lyriški, vaizduojami motyvai ikonografiškai tikslūs. Sukūrė daug skirtingos manieros portretų. Kiekvienam modeliui parinkdavo kompoziciją, apšvietimą, tapymo manierą – vieni portretai eskiziški (Autoportretas 1823, Besijuokiantis italas 1824), kiti – klasicistiškai išbaigti, reprezentatyvūs (Žmonos portretas, apie 1828, Ieva Krajevskytė‑Ivickienė 1850).
K. Ruseckas. Besijuokiantis italas (aliejus, 1824, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
K. Ruseckas. Pjovėja (aliejus, 1844, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Ryškūs buitinio žanro paveikslai, pradėti tapyti Romoje (Italų valstietis parduoda pieno gaminius 1831); Vilniuje didžiulio pasisekimo sulaukė buitinių paveikslų ciklas, kuriame vaizdavo lietuvių valstiečius (Pjovėja 1844, Lietuvaitė su verbomis 1847). K. Ruseckas bene vienintelis to laikotarpio lietuvių dailėje ėmėsi animalistinio žanro (Meškiukai urve 1843, Stumbro medžioklė 1851), sukūrė ir religinių paveikslų (Lietuvos ir Lenkijos šventieji 1854). Restauravo molbertinę ir sienų tapybą (Šv. Teresės bažnyčios Vilniuje freskas, Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslą, 1833, M. Palloni freskas Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje, 1837).
Mokiniai
Mokiniai: B. M. Ruseckas, A. Römeris, E. M. Römeris, T. Goreckis, A. V. Žametas, J. Zenkevičius.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka Telšiuose, Krokuvos ir Varšuvos nacionaliniai muziejai, Baltarusijos dailės muziejus Minske.
K. Ruseckas. Lietuvaitė su verbomis (aliejus, 1847, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
2271
L: V. Drėma Kanutas Ruseckas Vilnius 1996; R. Janonienė Kanutas Ruseckas: Paesaggi italiani Vilnius 2007.
K. Ruseckas. Lietuvaitė su verbomis (aliejus, 1847, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)