kaolnas (pagal Kao Lingo kalno Kinijoje vardą), molinga nuosėdinė uoliena, susidedanti iš kaolinito grupės mineralų ir kvarco, feldšpatų, žėručio ir kitų priemaišų. Struktūra žemėta. Minkštas. Dažniausiai baltas, kartais pilkas, gelsvas, rusvas, žalsvas.
Pirminis kaolinas susidaro iš dūlančių arba hidrotermiškai paveiktų aliumosilikatų turinčių magminių ir metamorfinių uolienų, granitoidų, gneisų, rečiau molio uolienų, arkozinių smiltainių. Antrinis kaolinas (kaolininis molis) susidaro vandens srautams perklosčius pirminį kaoliną.
Dažniausiai kaolinas naudojamas ugniai atsparioms medžiagoms gaminti, popieriaus, gumos, keramikos pramonėje, rečiau – chemijos, tekstilės, dažų, cemento, elektrotechnikos, medicinos, parfumerijos pramonėje, kaip adsorbentas skysčiams valyti.
Kasamas Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Indijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kazachijoje, Kinijoje, Rusijoje, Ukrainoje.
838