Kãpčiamiesčio girià yra Lazdijų rj. savivaldybės teritorijos pietuose, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Plotas 27 850 ha, mišku apaugę 23 800 hektarų.
Susideda iš 40 miškų; didesnieji: Kapčiamiesčio, Kuodžių, Krivonių, Justinavo, Ustronijos, Varviškės, Pertako, Baltojo Kauknorio, Juodojo Kauknorio miškai, Leipalingio giria. 52 % miškų – valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioniniam padaliniui, iki 2018 priklausė Veisiejų urėdijai. Masyvas ištįsęs iš rytų į vakarus apie 30 kilometrų. Pietryčių ir rytų pakraščiu teka Nemunas. Į jį per miškus teka Snaigupė, Avirė, Bilsinyčia, Baltoji Ančia su intakais Seira ir Neviede, Igara. Baltoji Ančia patvenkta. Šiaurės vakarų masyvo pakraščiu teka Zapsė, pietvakarių pakraščiu – Mara (Juodosios Ančios kairysis intakas). Girioje yra arba su ja ribojasi 45 ežerai ir ežerokšniai; didesnieji: Veisiejis, Niedus, Ančia, Aviris, Seliovinis, Baltasis Kauknoris, Juodasis Kauknoris, Kauknorėlis, Kaviškis, Stirtos, Vidugašlis.
Kapčiamiesčio giria (Rūdos miškas)
Kapčiamiesčio girioje vyrauja pušynai
Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinėje Pietryčių lygumoje, tik šiaurės vakaruose siekia Sūduvos aukštumą. Vyrauja mažai banguotos smėlingos lygumos. Pelkių nedaug; didžiausia – Krakinio aukštapelkė. Girioje vyrauja nederlingos normalaus drėgnumo miško augavietės. 64 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 20 % apsauginiai III grupės, 15 % ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai II grupės, 1 % miškų rezervatiniai I grupės. Kultūrinės kilmės medynų 32 %. Pušynų yra 91 %, beržynų – 4 %, eglynų – 3 %, juodalksnynų – 2 %. Jaunuolynai sudaro 34 %, pusamžiai medynai – 47 %, bręstantys – 15 %, brandūs – 4 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas II,2, skalsumas 0,73, vidutinis tūris 185 m3/ha, kasmet priauga 3,3 m3/ha.
Pašarų ištekliai girioje negausūs, todėl medžiojamų gyvūnų nedaug. Iš retų rūšių vertingiausi kurtiniai. Miškuose gausu grybų, uogų, vaistažolių, yra retųjų augalų. Masyvo šiaurės vakarinėje dalyje yra Veisiejų regioninis parkas. Girioje yra Kučiuliškės herpetologiniai draustinis, Stračiūnų herpetologiniai draustinis ir Baltosios Ančios herpetologiniai draustinis (didžiausios balinių vėžlių radimvietės Lietuvoje), Vilko botaninis draustinis, Avirės hidrografinis draustinis, Pertako ornitologinis draustinis, Kuzapiškės telmologiniai draustinis ir Krakinio telmologiniai draustinis, Gerdašių entomologinis draustinis. Yra kultūros paminklų (2 piliakalniai, 9 akmens amžiaus stovyklos ir senkapiai), t. p. turinčių paminklinę vertę senovinių gyvenviečių, malūnų, bažnyčių, kapinių.
Rūdos miško mėlynšilis
1831 Kapčiamiesčio girioje stovyklavo E. Platerytės vadovaujami sukilėliai. 1944–53 Kapčiamiesčio girioje veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Lietuvos partizanai. Po II pasaulinio karo apželdinta mišku apie 8000 ha girioje įsiterpusių ar prie jos prisišliejusių nederlingų žemių. 1951–89 A. Olšauskas (1911–94), dirbdamas girininku Kapčiamiesčio ir Pertako girininkijose, pasodino apie 4000 ha naujų miškų.
šilagėlė Rūdos miške
2355