kapeikà (rus. копейка; pagal pačioje padžioje monetoje iškaltą kunigaikščio su ietimi paveikslėlį), Rusijos 16 amžiaus–18 amžiaus pirmos pusės sidabrinė ir 17 amžiaus antros pusės–20 amžiaus pradžios varinė moneta. Sidabrinė kapeika pradėta kaldinti 1534 Maskvoje. Iš pradžių kapeika kaldinta 0,68 g masės; 100 kapeikų 1535 sudarė Naugardo rublį. Vėliau masė mažėjo; 1698–1719 kapeika buvo 0,28 gramo. 1534–1718 kapeikos averse – raitas caras su ietimi rankoje, reverse – stulpeliu įrašytas valdovo vardas ir titulas. 1656–1663 vietoj sidabrinės kapeikos bandyta įvesti varinę. Petro I valdymo laikotarpiu kaldintos sidabrinės ir varinės kapeikos, nuo 18 amžiaus antros pusės – tik varinės. Jų dydis ir masė ilgainiui mažėjo. Lietuvoje cirkuliavo nuo 16 amžiaus pabaigos.
Vladislovo Vazos kapeika (1611–1612, dydis 10,8 × 14 mm, Lietuvos nacionalinis muziejus)
1734