Z. Waliszewski. Puota I (aliejus, 1933, Varšuvos nacionalinis muziejus)
„kapistai“ (lenk. kapiści), 20 a. pirmosios pusės lenkų tapytojų sambūris; dar vadinami koloristais. Pavadinimas kapistai kilo iš santrumpos KP – lenkiškai Komitet Paryski (Paryžiaus komitetas; visas pavadinimas – Komitet Paryskiej pomocy dla wyjeżdżających studetów na Studia Malarskie do Francji / Paryžiaus komitetas, teikiantis pagalbą tapybos studentams Prancūzijoje); šis komitetas kelių dailininkų ir studentų iniciatyva 1923 buvo įkurtas Krokuvos dailės akademijoje, 1924 persikėlė į Paryžių. 1925–37 tapybos studijos filialui Paryžiuje vadovavo kapistų sambūrio entuziastas, tapytojas J. Pankiewiczius, domėjęsis Paryžiaus mokyklos atstovų veikla, propagavęs koloristinius impresionizmo ir postimpresionizmo tapybos atradimus. Žymesni atstovai: J. Cybisas, Hanna Rudzka-Cybis (Cybisowa, 1897–1988), J. Czapskis, Eugeniuszas Geppertas (1890–1979), Józefas Jarema (1900–74), Arturas Nacht-Samborskis (1898–1974), T. P. Potworowskis, Stanisławas Szczepanskis (1895–1973), Zygmuntas Waliszewskis (1897–1936).
Kapistai gynė modernistinę tapybos sampratą, grįstą spalvos ir kompozicijos darna, jos absoliutizavimu, priešinosi romantizmo tradicijai bei radikaliems avangardiniams eksperimentams (iš dalies rėmėsi teorinėmis purizmo idėjomis). Nutapė natiurmortų, peizažų, aktų, vaizduojami motyvai panardinti į subtilią šviesą, drobėse materializuotą sodriomis spalvomis, intensyviomis faktūromis (P. Cezanne’o, P. Bonnard’o įtaka). Kūriniai pasižymi lyrinėmis, kartais egzaltuotomis arba groteskinėmis nuotaikomis, tapymo pėdsakas kaskart kuria meditatyvius reginio kontūrus, intymų santykį su žiūrovu. Surengė plenerų Pietų Prancūzijoje, parodų (Paryžiuje 1930 ir 1946, Ženevoje 1931, Varšuvoje 1934, Poznanėje 1938).
20 a. 4 dešimtmečio pradžioje dauguma tapytojų kapistų grįžo į Lenkiją, Krokuvoje leido žurnalą Dailininkų balsas (Głos Plastyków), skleidė modernizmo idėjas, dėstė įvairiose Lenkijos dailės mokyklose (kai kurie laikui bėgant keitė tapymo stilių, plėtė menines pažiūras). Nepaisydami intensyvėjančios avangardistų (avangardizmas), konstruktyvistų (konstruktyvizmas) bei socialistinio realizmo atstovų kritikos kapistai įtvirtino savitą kolorizmo sampratą, kuri darė įtaką 20 a. antros pusės Lenkijos ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių tapybai (ypač informel, lyrinės abstrakcijos plėtotei).
1973 Lenkijoje įsteigtas vieno įtakingiausių kapistų – Jano Cybiso vardo apdovanojimas už tapybos meistrystę.
2648