kapitalas

kapitãlas (angl. capital < lot. capitalis – pagrindinis), gamybos veiksnys, kuris sugeba kurti pajamas ir kurį sukuria pati ekonomikos sistema (kitaip nei, pavyzdžiui, žemę ar darbo išteklius). Apima materialius daiktus (gamybos priemones), pinigines lėšas, finansinius įdėjinius (investicijas į vertybinius popierius ir kita), nematerialius elementus (intelektinį kapitalą – patentus, prekių ženklus, žmonių gebėjimus, išsilavinimą, kvalifikaciją, veiklos patirtį, prestižą, technologijas ir kitą). Kapitalas gali būti klasifikuojamas įvairiai. Pagal vertės perkėlimo gebėjimą skiriama pagrindinis kapitalas ir apyvartinis kapitalas. Pagrindinis kapitalas apima visą įmonės materialųjį ilgalaikį turtą (pastatus, įrangą, mechanizmus, transporto priemones ir kitą), nematerialiuosius aktyvus (patentus, licencijas, prekės ženklus, projektus ir kitus), finansinius įdėjinius (investicijas į antrines ir asocijuotąsias įmones, įsigytas kitų bendrovių akcijas, kitoms įmonėms suteiktas paskolas, gautinas sumas ir kita) ir gamybos procese funkcionuoja ne vienus metus. Apyvartinis kapitalas apima pinigines lėšas ir tai, kas gali būti greitai paverčiama pinigais (likvidūs vertybiniai popieriai, įvairios atsargos, gatava produkcija, nebaigtoji gamyba ir kita), materializuojasi į žaliavas, medžiagas, energijos išteklius ir kita; jis sunaudojamas iš karto, tai yra viename gamybos cikle. Pagal egzistavimo formą skiriama fizinis kapitalas (realusis kapitalas – ilgalaikio vartojimo materialusis turtas) ir piniginis kapitalas (piniginės lėšos, naudojamos fiziniam kapitalui įsigyti, ir jų ekvivalentai). Teisę į fizinį kapitalą suteikia finansinis kapitalas. Fizinio kapitalo vertės sumažėjimas dėl jo naudojimo per tam tikrą laiką (dažniausiai metus) yra jo nusidėvėjimas (amortizacija). Veiklai pradėti reikalingas pradinis kapitalas. Pagal finansavimo šaltinius kapitalas gali būti nuosavas (įmonei priklausančio turto visuma, jo dydis lygus visų aktyvų ir įsipareigojimų skirtumui) ir skolintas (suformuojamas iš gautų paskolų, išleistų ir parduotų obligacijų ir kitų šaltinių). Nuosavas kapitalas gali būti sukaupiamas arba sudaromas išleidžiant akcijas (akcinis kapitalas). Akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkai jau apmokėjo, vadinama apmokėtuoju kapitalu, o ta dalis, kurios akcininkai dar neapmokėjo – neapmokėtuoju kapitalu. Nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas (pasirašytasis kapitalas), rezervinis kapitalas (skiriamas būsimiems nuostoliams ir kitiems netekimams padengti, formuojamas iš kasmetinio įmonės pelno), įvairūs fondai (formuojami iš pelno, rėmėjų įnašų ir kiti), nepaskirstytasis pelnas. Į veiklą įdėtą kapitalą (avansuotasis kapitalas) sudaro pastovusis kapitalas (gamybos priemonės, kurios nekeičia savo vertės dydžio, bet be kurių negalima sukurti pridėtinės vertės – pastatai, įranga, transportas, žaliavos, medžiagos ir kita) ir kintamasis kapitalas (taip vadinamas todėl, kad darbo jėga sukuria vertę, didesnę už savo vertę).