kapitãlas (angl. capital < lot. capitalis – pagrindinis), nuosavybė, reiškianti įmonės savininkui ar savininkams (akcininkams, valstybei ir kitiems) priklausantį turtą.
Kapitalą sudaro išteklių dalis, kuri lieka iš viso įmonės turto atėmus įmonės įsipareigojimų (įsiskolinimų) sumą. Steigiant įmonę visą pradinį kapitalą įneša jos steigėjai savininkai, todėl pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui jiems priklauso ir naudojant šį kapitalą gautas įmonės veiklos rezultatas.
Kapitalas skiriamas į nuosavą kapitalą, perkainojimo rezervą (nerealizacinis perviršis, atsiradęs perkainojant ilgalaikį turtą), rezervus (privalomasis rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti ir kiti rezervai) ir nepaskirstytąjį pelną. Nuosavo kapitalo didžiąją dalį sudaro nominalusis kapitalas. Valstybės įmonių, valstybinių akcinių bendrovių ir privačių akcinių bendrovių nominalusis kapitalas vadinamas įstatiniu kapitalu (šių įmonių įstatuose nurodoma apmokėto kapitalo dalis), žemės ūkio ir kooperatinių bendrovių, ūkininko ūkio narių įmonių – pagrindiniu kapitalu (sudaromas iš ūkio narių pajinių įnašų). Valstybės įmonių įstatinį kapitalą sudaro valstybinis kapitalas (sudaromas iš valstybės lėšų), valstybinių akcinių bendrovių – minimalus valstybinis kapitalas ir nominalusis akcinis kapitalas (sudaromas iš akcininkų įnašų), akcinių bendrovių – vien nominalusis akcinis kapitalas. Įstatinis ir pagrindinis kapitalas yra įmonės turto finansavimo pagrindinis šaltinis ir sudaro įmonės nuosavus išteklius, kurie skiriami įmonės veiklai plėtoti. Įmonės veiklos pradžioje (ir dar kurį laiką) įmonės kapitalas būna pastovus dydis, vėliau pradeda svyruoti. Nuosavas kapitalas didinamas iš kapitalo kitų rūšių, pavyzdžiui, rezervų, pelno, papildomo kapitalo (akcijų priedų, perkainojimo rezervų). Kapitalą mažina nekompensuotas (nepadengtas) nuostolis, nepareikalautas įmokėti kapitalas.
1560