kapitãlo rinkà, finansų rinka, kurioje prekiaujama ilgesnio nei vienerių metų termino vertybiniais popieriais (tarp jų – ir akcijomis; joms terminas nenustatomas). Įmonės, finansų institucijos kapitalo rinkoje platina ilgalaikius vertybinius popierius, obligacijas ir akcijas, vyriausybė, jos institucijos, savivaldybės – tik obligacijas. Kapitalo rinka gali būti pirminė (prekiaujama naujai išleistais vertybiniais popieriais) arba antrinė (t. y. perpardavimo rinka, kai prekiaujama anksčiau išleistais vertybiniais popieriais), nuosavo (prekiaujama akcijomis) arba skolinto (prekiaujama obligacijomis) kapitalo, organizuota (prekiaujama centralizuotai vertybinių popierių biržoje) arba tiesioginių sandorių (prekiaujama decentralizuotai). Kapitalo rinkos vertybiniai popieriai yra didesnės rizikos ir ilgesnio termino, jų pajamų norma dažniausiai didesnė negu pinigų rinkos vertybinių popierių. Kapitalo rinkoje savo lėšas investuoja įvairūs investuotojai (nuo privačių asmenų iki didelių draudimo bendrovių, pensijų fondų ir kitų). Kapitalo rinka pirmiausia yra investicijų į pagrindinį kapitalą rinka ir susijusi su ilgalaikiais investiciniais sprendimais. Investavimo šioje rinkoje svarbiausias motyvas – būsimos pajamos, kurios yra atlyginimas už neretai pakankamai didelę investicijų riziką, tuo tarpu investuojant pinigų rinkoje atsisakoma didesnių pajamų ir renkamasi patikimus likvidžius vertybinius popierius.
LIETUVOS kapitalo rinka pradėjo formuotis 20 a. 10 dešimtmečio viduryje ir, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, yra nedidelė, jos dalyviai smulkūs. Prekiaujama akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, komercinių bankų, kitų finansų institucijų akcijomis ir vyriausybės bei akcinių bendrovių obligacijomis. Didžiąją dalį sudaro akcijos ir vyriausybės obligacijos (savivaldybės obligacijų kol kas neleidžia). Uždarosios akcinės bendrovės leisti obligacijas neturi teisės, akcinės bendrovės, net ir turėdamos tokią teisę, ja menkai naudojasi lėšoms pritraukti.
3160