kapitelis

kapiteliai: a– senovės Egipto, b – Persijos, c – dorėniškasis, d – jonėniškasis, e – korintiškasis, f – romaninis, g – gotikinis

kaptelis (lot. capitellum – galvutė), konstrukcinis ir dekoratyvinis architektūros elementas – kolonos, pilioriaus arba piliastro viršutinė dalis, į kurią remiasi pastato perdanga. Nuo kolonos liemens jį skiria astragalas, nuo perdangos – abakas. Puošiamas skulptūriniais, kartais tapytais ornamentais. Įvairiose epochose, šalyse ir kiekviename orderyje kapitelis skyrėsi. Senovės Egipte paplito lotoso, papiruso ir palmės žiedo pavidalo, Persijoje – zoomorfinių motyvų kapitelis. Senovės Graikijoje ir Romoje susiklostė dorėniškojo, jonėniškojo (grakštūs, su spiralėmis), korintiškojo ir kompozitinio (puošniausi, su akanto lapais) orderio kapiteliai. Vidurinių amžių pastatams būdingi augaliniais, gyvūniniais motyvais ir žmogaus figūromis puošti, Renesanso ir vėlesnių laikų architektūrai – savitai interpretuoti antikiniai kapiteliai.

1577