Kapitòlijus (lot. Capitolium, Capitolium Mons), viena iš septynių Romos kalvų. Nuo 6 a. pr. Kr. romėnų religinis centras.
Kapitolijuje buvo garbinami trys svarbiausi Romos valstybės svarbiausi dievai: Jupiteris, Junona ir Minerva – vadinamoji Kapitolijaus triada; čia stovėjo jų šventyklos (Jupiterio šventykla buvo seniausia Romoje – ją pastatydino etruskų kilmės karaliai Tarkvinijai, Junonos Monetos šventykla pastatyta 344–215 pr. Kr., ją 455 po Kr. sugriovė vandalai). Kapitolijuje buvo prisiekiama, į jį atžygiuodavo triumfo eitynių dalyviai. Karaliaus Servijaus Tulijaus laikais (578–534 ar 533 pr. Kr.) Kapitolijus buvo apjuostas gynybine siena. Jis buvo vienintelė Romos miesto dalis, kurios 390 pr. Kr. neužėmė galai (pasak legendos, naktį gynėjus pažadino priešus pajutusios ir todėl gagenti pradėjusios deivės Junonos šventosios žąsys); jie Kapitolijų laikė apgulę 7 mėnesius, pasitraukė gavę išpirką.
Kapitolijaus kalva iš rytų pusės (raižinys, 17 a. antra pusė, dailininkas Izraelis Silvestre; Metropolitano meno muziejus)
3 a. pr. Kr. prie kalvos rytinės dalies šlaito pastatytas Tabularijus (valstybės archyvas). Nuo Kapitolijaus pietvakariuose esančio skardžio, Tarpėjaus uolos, būdavo nustumiami mirties bausme nuteisti valstybiniai nusikaltėliai. Įsigalėjus krikščionybei šventyklos sunyko, Kapitolijus tapo ganykla, vadinama Ožkakalniu (lotyniškai Monte Caprino). Viduriniais amžiais pastatyta Miesto tarybos rūmai, bažnyčių, Caffarelli rūmai. Nuo 1546 popiežiaus Pauliaus III įpareigotas Kapitolijaus aikštės ansamblio projektą kalvos šiaurės ir pietų viršūnes jungiančiame balnakalnyje sukūrė Michelangelo (pastatydino architektas G. della Porta).