kaptula (lot. capitulum – galvutė), Katalikų ir Anglikonų Bažnyčiose – vyskupo patariamoji institucija, kanauninkų grupė prie katedros (katedros kapitula) arba prie didžiųjų miestų bažnyčių (kolegijos kapitula). Katalikų Bažnyčioje kapitulos teisės ir pareigos apibrėžtos Kanonų teisės kodekse (1983, lietuvių kalba 2012). Kapitulą steigia ir kanauninkų skaičių nustato vyskupas Apaštalų Sosto leidimu. Kanauninkų hierarchinius ženklus parenka vyskupas.
Prelatų ir kanauninkų grupė prie vyskupo katedros ir koleginių bažnyčių atsirado Karolingų laikais (9 amžius). Ši grupė priklausė bažnytinei hierarchijai, mirus vyskupui kapitula išrinkdavo kapitulinį vikarą, kuris valdydavo vyskupiją iki naujo vyskupo išrinkimo. Turėjo puošnius skiriamuosius ženklus: raudonomis juostelėmis puoštą sutaną, per iškilmes (in choro) dėvėjo roketę, mantaletą, per svarbiausias iškilmes – kapą su valkstimi (cappa caudata). Nuo Vatikano II susirinkimo (1962–65) kapitulos teisės susiaurintos; dabar kapitulų nariai yra tik kanauninkai, supaprastinti ir jų skiriamieji ženklai (nebedėvi kapos su valkstimi).
LIETUVOJE Žemaičių kapitula (Capitula Samogitiense) įsteigta Vytauto Didžiojo laikais ir jo iniciatyva. Vilniaus katedros kapitula įsteigta 1388, Seinų – 1822. Nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo (1926) veikia Vilniaus, Kauno, Telšių, Vilkaviškio, Panevėžio, Kaišiadorių, Šiaulių katedrų kapitulos.
2709