kapituliãrijos (lot. capitularia < capitulum – paragrafas, skyrius), 8–9 a. Karolingų dinastijos valdovų įstatymai, įsakai, nurodymai, instrukcijos. Panašūs potvarkiai frankų žemėse leisti ankstesniais Merovingų laikais. Kapituliarijų terminas atsirado 744 valdant Pipinui Trumpajam, galutinai prigijo valdant Karoliui Didžiajam. Karolingų laikais dvasinę sritį liečiantys potvarkiai atskirti nuo pasaulietinių. Pasaulietinės kapituliarijos buvo trijų rūšių: skirtos Karolingų valdomų tautų teisiniams papročiams ar teisėms tobulinti, potvarkiai, kilę iš valdovo ir didikų susirinkimo susitarimų, nurodymai, kilę iš asmeninių valdovo sprendimų. 9 a. kapituliarijas nustota leisti. Jų originalų neišliko. Nuorašų arba jų nuorašų tyrimą apsunkina tai, kad Karolingai nevaldė pagal griežtai nustatytą sistemą, nuorašų panašumas į originalus gali būti tik apytikris.
2271