Kaposi sarkoma (Kapòšio sarkomà), piktybinis kraujagyslių navikas. Reiškiasi dauginiais raudonai violetiniais ir raudonai rudais mazgeliais ar dėmėmis blauzdų ir pėdų odoje. Iki AIDS epidemijos Kaposi sarkoma buvo labai reta liga – dažniausiai ja sirgdavo Italijoje ir Rytų Europoje pagyvenę žydų kilmės vyrai (11 kartų dažniau nei moterys). 1969–74 nustatyta, kad sarkoma susergama taikant imunosupresinį gydymą (po transplantacijos, sergantiems kolagenozėmis), t. p. pasireiškia ligoniams, kuriems būdinga pirminė imunosupresija, ypač herpesviruso pažeistose vietose (2/3 atvejų). 1994 buvo atrastas žmogaus 8 tipo herpesvirusas (HHV‑8), vėliau pavadintas su Kaposi sarkoma susijusiu herpesvirusu (KSHV). Kaposi sarkoma yra dažniausia AIDS lydinti onkologinė liga. Apie 96 % sergančiųjų su AIDS susijusia sarkoma yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, 3 % narkomanai. AIDS sukeltos sarkomos epidemijos pradžioje šia liga susirgdavo apie 50 % užsikrėtusių vyrų, vėliau, sėkmingai taikant antiretrovirusinį gydymą, sergamumas sumažėjo iki 15 %. Afrikoje Kaposi sarkoma sudaro 33 % visų vaikų piktybinių navikų. Lietuvoje iki 2005 sarkoma nustatyta 31 suaugusiam asmeniui. Pagal ligonių amžių, rizikos veiksnius, ligos klinikinius požymius ir eigą skiriamos 7 sarkomos formos. Gydoma radioterapija, alfa interferonu, chemoterapija, taikomas gydymas nuo AIDS. Kaposi sarkomą pirmą kartą 1872 aprašė M. K. Kaposi (Vengrija).
1941