įėjimas į Kapovos urvą
Kapovos urvo piešiniai
Kapovos urvo draustinis
Kãpovos ùrvas (Kapova peščera), Šulgán Tãšo ùrvas, karstinis urvas Baškirijoje, Belajos dešiniajame krante (Pietų Uralas). Kapovos urvas – vienintelis urvas Rytų Europoje su vėlyvojo paleolito piešiniais. Per urvą teka požeminė Šulgano upė. Kapovos urvas yra dviejų aukštų, su koridoriais ir salėmis, bendras jo ilgis apie 2 kilometrai. 300 m nuo urvo angos 1959 A. Riuminas urve aptiko piešinių. 1960–78 urvą tyrė O. Baderis, 1982–91 – V. Ščelinskis. Rasta trisdešimt raudona spalva tapytų piešinių – laukinių arklių, raganosių, mamutų, įvairių geometrinių ir antropomorfinių figūrų. Atvaizdų ilgis 44–122 centimetrai. Manoma, piešinius paliko vėlyvojo paleolito (keturioliktas–dvyliktas tūkstantmetis prieš Kristų) žmonės.
2004 kompleksinė ekspedicija parengė metodiką Kapovos urvų piešiniams išsaugoti.
Draustinis. Kapovos urvas pritaikytas turizmui.
Kapovos urvo piešiniai
O. N. Bader Kapovaja peščera Moskva 1965.