Kappelio karai

Kappelio karai (Kãpelio kara), 1529 ir 1531 Šveicarijos protestantiškųjų kantonų, vadovaujamų Ciuricho, karai su katalikiškaisiais kantonais (Schwyzu, Uri, Unterwaldenu, Zugu, Liucerna). Pavadinimas nuo Kappelio vienuolyno, esančio prie Ciuricho ir Zugo sienos. 1529 karas kilo Šveicarijos katalikiškiems kantonams įkūrus Krikščioniškąją sąjungą ir susivienijus su Austrija, siekiant priešintis Ciuricho ketinimams plėsti reformaciją Šveicarijos konfederacijos bendrai valdomose žemėse. Po nedidelių susidūrimų 1529 06 pasirašyta Kappelio taika, pagal kurią katalikiškieji kantonai bendrai valdomose žemėse pripažino religinę laisvę. Pradėjus prievarta versti priimti protestantų tikėjimą Thurgau (vienoje iš bendrai valdomų žemių), Krikščioniškoji sąjunga 1531 10 paskelbė karą Ciurichui. 1531 10 Kappelio mūšyje ciurichiečiai buvo sumušti, Šveicarijos reformacijos vadovas U. Zwingli žuvo. Pagal antrąją Kappelio taiką (1531 11) ginčijamose žemėse pripažinta katalikų viršenybė.