Kãpsos kultūrà (Capsos kultūra), vėlyvojo paleolito ir mezolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 8000–2700 pr. Kr. Šiaurės Afrikoje: dabartinėje Tuniso, Alžyro ir Maroko teritorijoje. Pavadinta pagal Gafsos (Kapsa, Tunisas) miestą, prie kurio 1930 J. Vaufrey tyrinėjo al Maktos gyvenvietę. Kultūrai būdingi smulkūs ploni akmeniniai įrankiai (turintys La Gravette’o kultūros, Périgord’o kultūros, Iberijos‑Mauritanijos kultūros ir Aurignaco kultūros bruožų), ornamentuoti stručio kiaušinių kevalų indai ir kiaukutynai.
Žmonės vertėsi medžiokle, rinko maistą; aptinkama didelių kiaukutynų ir žvėrių kaulų, susimaišiusių su kriauklėmis, krūvų. Naudojo raižiklius, gremžtukus, strėlių antgalius, titnaginius įrankius, padarytus iš nuoskalų (daugumos ašmenys su plačia nugarėle) ir geometrinių formų mikrolitus. Mirusiuosius laidojo kiaukutynuose; rasta palaikų, palaidotų po juodos ar pilkos žemės ir akmenų sampilais. Mirusieji laidoti su gausiomis įkapėmis (titnaginiais įrankiais, indais). Šiaurės Afrikos uolose rasti piešiniai priskiriami Kapsos kultūros žmonėms.
Kapsos kultūros lankininko atvaizdas ant Tassili n’Adžero urvo sienos (ketvirtas tūkstantmetis prieš Kristų, Alžyras)