Kãpuja (Capua), dabartinis pavadinimas Santa Maria Capua Vetere (Sánta Marja Kãpua Vèterė), miestas Kampanijoje, Italijos pietuose prie Volturno upės, į šiaurę nuo Neapolio.
32 450 gyventojų (2020). Romėnų amfiteatras. Šv. Stepono katedra (856).
Istorija
Pasak romėnų autoriaus Katono Vyresniojo, Kapują apie 600 pr. Kr. įkūrė etruskai. Apie 440 pr. Kr. miestą (ir visą Kampanijos regioną) užėmė italikų samnitų gentys. 340 pr. Kr. Lotynų sąjungos sudėtyje Kapuja nesėkmingai kovojo su Roma, vėliau buvo Romos valdomas municipijas. Kapujos gyventojai turėjo ribotas Romos piliečių teises (civitas sine sufragio – negalėjo balsuoti, bet turėjo savivaldą). 3 a. pr. Kr. Kapuja tapo antruoju (po Romos) Italijos miestu, garsėjo bronzos dirbiniais, parfumerija, gladiatorių mokyklomis. Su Roma jį jungė Apijaus kelias.
Per Antrąjį punų karą (218–201) Kapuja parėmė Kartaginos karvedį Hanibalą, čia buvo jo žiemos rezidencija. 211 pr. Kr. romėnams miestą atsiėmus Kapuja prarado politines teises, savivalda pakeista Romos skiriamo prefekto valdžia. 74 pr. Kr. prie Kapujos prasidėjo Spartako sukilimas.
456 miestą nusiaubė vandalai, apie 840 jį sugriovė saracėnai (išliko tik Švč. Mergelės Marijos bažnyčia). Langobardai netoli buvusio antikinio Casilinum miesto 856 įkūrė Kapujos miestą.