Kapỹlius (bltr. Капыль, Kapyl, rus. Копыль, Kopyl), miestas Baltarusijoje, 120 km į pietus nuo Minsko. Rajono centras. 10 100 gyventojų (2023). Maisto ir statybos pramonės įmonės. Kultūros centras. Kraštotyros muziejus. Išganytojo cerkvė (1866), Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (2002).
Istorija
Rašytinių istorijos šaltinių minimas nuo 1274. 1320–1793 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo 14 a. buvo pilis. 15 a. – kunigaikščių Olelkaičių, arba Kapyliaus ir Slucko kunigaikščių, rezidencija. 1439 Mykolas Žygimantaitis pastatydino pirmąją medinę Šv. apaštalų Petro ir Povilo katalikų bažnyčią (1856 sudegė, 1864 atstatyta mūrinė nugriauta 20 a. 6 dešimtmetyje). Per 1508 Glinskio maištą prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį Kapyliaus gyvenvietę maištininkai užėmė, bet pilies užimti nesugebėjo. Nuo 1612 Kapylius priklausė Radviloms. 1652 gavo Magdeburgo teisę. Nuo 16 a. pabaigos buvo cerkvė ir kalvinų bažnyčia. 1793 atiteko Rusijos imperijai. Nuo 1832 priklausė kunigaikščiui L. Wittgensteinui. 1918 miestą buvo užėmusi Vokietijos, 1919–20 – Lenkijos kariuomenė. Nuo 1924 rajono centras. 1938 įgijo miesto tipo gyvenvietės statusą. Miesto teisės nuo 1984.
Kapyliaus turgus ir Išganytojo cerkvė (1920)
2271