Karačiãjų Čerkèsija (Карачаево-Черкесия, Karačiajevo‑Čerkessija), Karačiãjų Čerkèsijos Respùblika (Карачаево-Черкесская Республика, Karačiajevo‑Čerkesskaja Respublika), yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietuose. Pietuose ribojasi su Sakartvelu. Plotas 14 100 km2. 439 710 gyventojų (2002); gyvena rusai (apie 42 %), karačiajai (apie 32 %), čerkesai (apie 10 %), abazai (apie 7 %), nogajai (apie 3 %), ukrainiečiai (apie 2 %), osetinai (apie 1 %). Centras – Čerkesskas (116 400 gyventojų, 2002); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2002): Ust-Džeguta (32,9), Karačiajevskas (22,1), Teberda (7,8). Miesto gyventojų 44,1 % (2003). Karačiajų Čerkesija suskirstyta į 8 rajonus.
Apie 2/3 Karačiajų Čerkesijos teritorijos užima Didžiojo Kaukazo Pagrindinio (juo eina Karačiajų Čerkesijos ir Sakartvelo valstybinė siena), Šoninio kalnagūbrių šiauriniai šlaitai ir priekalniai; aukščiausias kalnas – Elbrusas (5642 m; Karačiajų Čerkesijos ir Kabardos‑Balkarijos pasienyje), svarbiausios perėjos: Kluchori (2782 m), Marucho (2746 m). Didžiojo Kaukazo viršūnėse – sniegynai ir ledynai. Yra karstinių reljefo formų ir urvų (didžiausias – Gorlo Barlogos urvas). Karačiajų Čerkesijos šiaurėje – kalvotos lygumos. Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –5 °C (Karačiajų Čerkesijos šiaurėje) iki –10 °C (pietuose), liepos atitinkamai 21 °C ir 8 °C. Per metus iškrinta nuo 550 mm (lygumose) iki 2500 mm (kalnuose) kritulių. Didžiausios upės – Kubanė su intakais Teberda, Didžiuoju ir Mažuoju Zelenčiuku, Urupu, Didžiąja Laba. Kubanės tvenkinys. Didžiojo Stavropolio drėkinimo kanalas. Miškai užima apie 25 % Karačiajų Čerkesijos teritorijos. Kalnuose auga plačialapių (iki 2000 m aukščio), spygliuočių miškai; subalpinės ir alpinės pievos. Karačiajų Čerkesijos šiaurėje – stepės ir miškastepės. Teberdos biosferos rezervatas, Kaukazo biosferos rezervato dalis.
Kasama statybinių medžiagų žaliava, švino ir cinko (Elbruso telkinyje), vario (Urupo telkinyje) rūdos, auksas, nedideliais kiekiais akmens anglys. Chemijos (lakų ir dažų, sintetinių dervų, gumos technikos gaminių), maisto (mėsos, pieno, cukraus, duonos) ir gėrimų, statybinių medžiagų, siuvimo, tekstilės (pirminio vilnų apdirbimo) pramonė. Respublikoje gaminama žemos įtampos prietaisai, šaldymo įrenginiai, kondensatoriai, rezistoriai, radijo imtuvai, Urupe – vario koncentratas (28 592 t, 2003). Auginama cukriniai runkeliai, kukurūzai, saulėgrąžos, kviečiai, bulvės ir daržovės. Sodininkystė. Veisiama daugiausia galvijai, avys, arkliai. Svarbiausias plentas – Suchumi karo kelias (prasideda Čerkesske). Dombajaus–Čerkessko–Nevinnomysko geležinkelis. Kalnų turizmas, alpinizmas. Teberdos kurortas, kurortinės Archyzo, Dombajaus vietovės.
Švietimas
2005 buvo 104 ikimokyklinės įstaigos (11 000 vaikų), 190 bendrojo lavinimo mokyklų (72 400 mokinių), iš jų 1 gimnazija, 3 licėjai, 2 privačios mokyklos, 4 internatinės mokyklos (iš jų 3 mokyklos vaikams su psichine negalia), 8 profesiniai licėjai (5428 mokiniai), 9 specialūs koledžai ir technikumai. Veikia Karačiajų Čerkesijos pedagoginis universitetas (įkurtas 1994 vietoj Pedagoginio instituto, įkurtas 1938; apie 5000 studentų, 462 dėstytojai, iš jų 28 profesoriai, 57 docentai), Karačiajų Čerkesijos technologijos institutas, Rostovo universiteto, Rostovo ekonomikos akademijos, Maskvos socialinio universiteto ir kitų Rusijos aukštųjų mokyklų filialai. Yra Humanitarinių mokslų tiriamasis institutas (įkurtas 1932), Rusijos mokslų akademijos kosmoso tyrimų kompleksas, 168 bibliotekos, iš jų didžiausia – Nacionalinė Ch. Bairamukovos biblioteka, 8 muziejai, iš jų svarbiausi – Karačiajų Čerkesų istorijos ir kultūros gamtos muziejus draustinis, Kaukazo perėjų gynėjų muziejus.