Karagandà (kazachų k. Karagandy, rus. Karaganda), miestas Kazachijos vidurinėje dalyje; Karagandos srities centras.
Fátimos Švč. Mergelės Marijos katedra Karagandoje (pastatyta 2004–2012)
500 900 gyventojų (2021); ketvirtas pagal dydį (po Almatos, Astanos ir Šymkento) Kazachijos miestas. Tarptautinis (nuo 1992) Sary Arka oro uostas (apie 22 km į pietryčius nuo Karagandos). Akmens anglių (prie Karagandos yra Karagandos anglių baseinas) sodrinimas, mašinų (šachtų įrenginių, elektrotechnikos gaminių) gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, lengvoji, maisto pramonė. Kazachijos mokslų akademijos skyrius. Karagandos valstybinis (įkurtas 1972), technikos universitetai, medicinos akademija, teisės institutas. 17 mokslinio tyrimo institutų. Istorijos ir kraštotyros, vaizduojamojo meno muziejai. Kazachų dramos, rusų dramos, muzikinės komedijos teatrai. Filharmonija. Botanikos sodas.
2271
Istorija
1856 įkurta angliakasių gyvenvietė (kastos akmens anglys vario lydyklai). Sparčiau plėstis pradėjo 20 a. 4 dešimtmetyje nutiesus geležinkelį (turėjo tapti svarbiausiu akmens anglių tiekėju Uralui). Plėtota daugiausia kalinių darbu (lagerių komplekso, vadinamojo Karlago, rajonas; pasak A. Solženicyno, Karaganda buvo didžiausios Gulago archipelago provincijos centras). 1934 gavo miesto teises. Nuo 1936 srities centras. 1939 jau turėjo 166 000 gyventojų. Per II pasaulinį karą iš SSRS vakarinės dalies į Karagandą evakuota pramonės įmonių – ypač svarbi tolesnei Karagandos pramonės plėtrai buvo iš Donecko baseino atkelta akmens anglių kasybos mašinų gamykla. Po karo Karaganda toliau plėtėsi – tapo antru (po Almatos) pagal gyventojų skaičių Kazachijos miestu, svarbiu pramonės ir kultūros centru. 21 a. pradžioje Karagandą pagal gyventojų skaičių aplenkė Astana ir Šymkentas. 1959 Karagandoje buvo 397 000, 1970 – 523 300, 1989 – 613 800, 1999 – 436 900, 2004 – 438 400, 2009 – 459 800 gyventojų.
2271
Lietuviai
Karagandos priemiestyje Michailovskoje veikė lageris. 1950 jame kalėjo apie 3000 kalinių, apie 300 jų – lietuviai. Kaliniai daugiausia dirbo statybose. Kunigo A. Dumbliausko iniciatyva 1977 Karagandoje pastatyta katalikų Šv. Juozapo bažnyčia; iki 2012 buvo vienintelė Karagandos mieste ir srityje. 1990 į Karagandą buvo nuvykusi buvusių politinių tremtinių ir Lietuvos televizijos žurnalistų ekspedicija. Sukurtas dokumentinis filmas Karlagas – mirties žemė (režisierius V. Gruodis). 21 a. pradžioje Karagandoje tebegyveno kelios dešimtys lietuvių. 2003 įkurta Karagandos lietuvių kultūros draugija.
1077