karazmas, karamų relgija, viena pasaulio religijų; monoteistinė. Susiformavo 8 a. dabartinio Irako teritorijoje valdant Abasidų kalifui al Mansūrui. Karaizmas pradėjo klostytis kaip protestas prieš Šv. Rašto iškraipymus rašytiniais komentarais ir žodine tradicija. Pagrindėju, religinių įstatymų ir taisyklių kūrėju laikomas Ananas iš Basros (mirė 755).
Tikėjimo principus ir religinės teisės įstatymus 10 a. vienas pirmųjų arabų kalba Egipte užrašė Jokūbas al Kirkisani. Karaizmo pagrindas yra ST, karaimų moraliniu kodeksu laikomi Dešimt Dievo įsakymų ir Dešimt tikėjimo principų (Visagalis Dievas Kūrėjas yra amžinas; niekas neprilygsta Viešpaties vienovei ir galiai, žmogaus protas negali jų suvokti; visa yra Viešpaties sukurta; Dievo apvaizda globoja kiekvieną; Viešpats įkvėpė pranašo dvasią savo tarnui Mozei ir per jį suteikė Įstatymą; ST ir Dešimties Dievo įsakymų negalima nei keisti, nei pildyti; pranašai visuomet buvo įkvėpti Dievo dvasios; Viešpats atlygina ir baudžia kiekvieną pagal nuopelnus ir nusižengimus; mirusieji prisikels Paskutinio teismo dieną; Viešpats išgelbės pasaulį atsiųsdamas Mesiją iš Dovydo giminės). Liturgija remiasi Dovydo psalmėmis ir jų pagrindu karaimų teologų bei poetų sukurtomis religinėmis giesmėmis ir himnais (karaimų muzika). Pamaldos vyksta karaimų kalba. Šeštadieniais per jaunatį ir per metines šventes rytinių pamaldų metu kalbamos papildomos maldos. Pamaldų maldos pagal turinį skirstomos į Viešpaties šlovinimo, padėkos, atgailos, meldimo ir tikėjimo išpažinimo. Išpažintis yra grupinė, atliekama kenesoje gimtąja kalba ajrychsy-aj (rugsėjis–spalis) mėnesio 10 dieną (Atgailos diena), vadovaujant dvasininkui ir kartojant paskui jį atgailos žodžius. Paskutinėje pamaldų dalyje skaitomos kelios tyliosios maldos garsiai neištariant tekstų. Karaimų papročiu pamaldos vyksta dukart per parą – saulei ką tik patekėjus ir ką tik nusileidus. Be liturgijos, yra proginės maldos (prieš valgį, po valgio, prieš kelionę, prieš miegą, minint mirties dieną, per sutuoktuves ir kitos). Karaimų bažnyčios aukščiausiasis hierarchas yra hachanas (institucija įvesta 19 a. Kryme, buvo religinis ir pasaulietinis bendruomenės vadovas bei dvasinės valdybos pirmininkas). Hachano pavaduotojas ir sekretoriato vadovas yra vyresnysis dvasininkas (ullu hazzan). Dvasininko (hazzan) pagrindinė funkcija – bendruomenės religinių poreikių tenkinimas. Visi karaimų dvasininkai yra renkami. Karaimams liturgiškai svarbiausia savaitės diena šeštadienis. Kitos svarbesnės liturginio kalendoriaus dienos – kiekvieno mėnesio pirmoji diena (Jauno mėnulio diena), metinės šventės ir pasninkai. Šventės nustatomos pagal Mėnulio kalendorių. Pirmojo pavasario mėnesio artarych-aj (kovas–balandis) pirmąją dieną švenčiama metų pradžia (Jyl bašy), kenesoje vyksta pamaldos. Velykos (Tymbyl chydžy) švenčiamos to paties mėnesio 15 dieną ir trunka savaitę. Svarbiausios yra pirmoji ir paskutinė šventės dienos, t. p. šeštadienis ir sekmadienis. Pradedama išvakarėse pamaldomis kenesoje. Po 7 savaičių nuo Velykų sekmadienio prasideda Sekminės (Aftalar chydžy), jos visuomet būna sekmadienį, kenesoje rečituojami Dešimt Dievo įsakymų. Trimitų diena (Byrhy kiuniu) švenčiama septintojo (ajrychsy-aj) mėnesio (rugsėjis–spalis) pirmąją dieną, pamaldos skirtos susikaupti ir pasiruošti atlaidams, kurie būna po 10 dienų. To paties mėnesio 10 dieną švenčiama Atgailos ir atleidimo diena (Bošatlych kiuniu). Visą dieną pasninkaujama ir meldžiamasi kenesoje, prašoma, kad Viešpats atleistų nuodėmes. Prieš pamaldas priimta atsiprašyti artimųjų ir pažįstamų, tėvo ir motinos atleidimo prašoma atskirai. Dvasininkas atleidimo prašo visos bendruomenės. Verbų šventė (Alačych chydžy) švenčiama 8 dienas pradedant penkioliktąja ajrychsy-aj mėnesio diena. Šventės pagrindinės dienos yra pirmoji ir paskutinė. Itin svarbiais laikomi pasninkai (oručlar). Pirmasis pasninkas ketvirto (jaz-aj) mėnesio (liepa–rugpjūtis) 9 diena yra gavėnios pradžia, kartu – Vėlinės. 10 dienų (On kiun-ara) prieš gavėnios pabaigą nevalgoma mėsos. Vidurinis pasninkas trunka 3 dienas prieš pasibaigiant gavėniai, septintą penkto mėnesio (ulah-aj – rugpjūčio–rugsėjo) dieną. Per tris paskutines gavėnios dienas mėsos nevalgoma iki vidurdienio. Gavėnia trunka mėnesį, tuo laiku negalima tuoktis, linksmintis. Ulah-aj mėnesio 10 dieną švenčiamas Kurbanas – Aukojimo diena. Tą dieną pasninkaujama iki vidurdienio, ja baigiama gavėnia.
ISTORIJA. karaizmas formavosi tautiniu ir religiniu požiūriu mišrioje dabartinio Irako teritorijoje. Raidai įtakos turėjo islamas (perimtos kai kurios religinės dogmos, religinės teisės principai, religinė terminija buvo formuojama remiantis klasikine arabų kalba, apeigose yra nemažai islamiškų elementų). 8 a. karaizmo centras iš Bagdado persikėlė į Jeruzalę. Čia pastatyta pirmoji kenesa. Jeruzalėje pradėjus persekioti karaimus tikėjimo centras persikėlė į Konstantinopolį (12–13 a. jame karaizmas suklestėjo). 8–10 a. tikėjimas plito Sirijoje, Egipte, Palestinoje, Bizantijoje, Persijoje, Šiaurės Afrikoje. Šiuo laikotarpiu karaimų tikėjimą priėmė dalis Chazarų kaganato tiurkų genčių (chazarų, kipčiakų ir kitų), gyvenančių pietinėse Rusijos stepėse ir Kryme. 21 a. pradžioje pasaulyje buvo apie 24–30 tūkstančių skirtingos etninės kilmės karaizmo išpažinėjų, gyvenančių Lenkijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, t. p. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Turkijoje.
Lietuvoje nuo įsikūrimo (14 a.) karaimai sudarė atskirą religinę bendruomenę. Nuo 1863 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenantys karaimai buvo pavaldūs hachanui ir dvasinei valdybai Kryme, nuo 1857 – Lietuvos hachanui. 1927 atkūrus Trakuose hachano pareigybę buvo paskelbta Lietuvos ir Lenkijos karaimų autokefalija. Sovietų okupacijos metais karaimų religinė tradicija Lietuvoje nebuvo nutrūkusi, Trakuose veikė vienintelė Europoje kenesa. Paskutinis hachanas buvo H. S. Šapšalas, vyresnysis dvasininkas – S. Firkovičius. Nauji Lietuvos karaimų religinės bendruomenės įstatai, tęsiantys ankstesnes bendruomenės tradicijas, priimti 1992, vyresniuoju dvasininku išrinktas M. Firkovičius (pareigas ėjo iki mirties), 2001 dvasininku išrinktas J. Firkovičius (gimė 1925). S. Firkovičius sudarė maldyną Maldos (Koltchalar 1935), M. Firkovičius – maldynus Karaimų maldos (Karaj koltchalary 1993), Karaimų maldynai (Karaj Dinliliarnin Jalbarmach Jergialiari tomas 1 1998, tomas 2 1999), Karaimų kalendorių (Karaj Kalendary, 2000–2051 2001), parengė giesmyną Karaliaus Dovydo šlovinimo giesmės (David Bijnin Machtav Čozmachlary 1994), knyga Patarlių knyga, arba Saliamono patarlės (Šelomonun Mašallary 2000).
Visi Lietuvos gyventojai karaimai yra religinės bendruomenės nariai. Lietuvoje karaizmas yra tradicinė religija.
L: H. Kobeckaitė Lietuvos karaimai Vilnius 1997; A. Zajączkowski Karaims in Poland Warszawa 1961, Zarys religii karaimskiej Warszawa 2003; A. Dubiński Caraimica: Prace karaimoznawcze Warszawa 1994.
515