Karakala

Karakalà (Caracalla), tikr. Septmijus Basijãnas (Septimius Bassianus), nuo 196 Márkas Aurèlijus Sevèras Augùstas (Marcus Aurelius Severus Antoninus Augustus) 186 ar 188 04 04 Lugdunas (dabar Lionas) 217 04 08 prie Karų (Mesopotamija), Romos imperatorius (211–217; iki 212 su broliu Publijumi Septimijumi Geta). Severų dinastijos. Septimijaus Severo ir Julijos Domnos sūnus.

Karakalos pravardė kilo nuo jo dėvėto gališko apsiausto pavadinimo. Nuo 196 cezaris, nuo 198 augustas. Imperatoriumi tapo po tėvo mirties. 212 nužudė brolį (buvo išžudyti ir Getos šalininkai) ir tapo vienvaldžiu. Garsėjo žiaurumu ir kerštingumu (laikomas vienu negailestingiausių Romos tironų), persekiojo senatorius ir municipijų diduomenę; buvo mėgstamas karių. 212 ediktu visiems laisviesiems imperijos gyventojams suteikė Romos pilietybę. Romoje pastatydino termas (vadinamosios Karakalos termos; pradėtos statyti valdant Karakalos tėvui). Nuo 213 kariavo prie Reino su germanais, prie Dunojaus – su karpais. 215 ir 217 surengė karo žygius į Partų karalystę. Per antrąjį žygį sąmokslininkų nužudytas.

Karakala (3 a., marmuras, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

Karakalos termų Romoje griuvėsiai